Pamelos Anderson moliūgų pyragas
- Details
- 6 Comments
Labai skeptiškai žiūrėjau į šį receptą, bet kadangi vartant receptų papkę jis pats atsivertė, nusprendžiau kad reikia jį padaryti. Arba dabar, arba niekada, nes receptas guli jau tikriausiai kokie trys metai, jei nedaugiau.
Kadangi ėmiau 200 ml neplaktos grietinėlės ir ją išplakiau, masė gavosi per skysta, kad būtų galima ją apvolioti džiūvėsėliuose. Tad teko pilti tešlą į džiūvėsėliais apibarstytą kepimo formą. Nors ir kepiau ilgiau nei nurodytą, visą laiką pyragas buvo labai skystas viduje, tad ir matosi kas gavosi galutiniame variante… Blogai, kad ten iš kur paimtas receptas nebuvo šio pyrago nuotraukos, tad nežinau kaip viskas turėjo gautis. Bet skonis kaip visada svarbiausia 🙂 O jis tikrai labai geras, netgi labai. Tik pyragas jau toks sotus, kad daugiau nei vieną gabaliuką net norėdamas nesuvalgysi 🙂
Pamelos Anderson moliūgų pyragas
Užtruksime:
Išeiga: 12 porcijų
Ingredientai:
- 250 g moliūgo, tarkuoto arba labai smulkiai supjaustyto
- 200 g cukraus
- 350 g fermentinio sūrio, tarkuoto
- 200 ml grietinėlės, plaktos
- 3 v.š. miltų
- 1/2 a.š. tarkuotų imbierų
- 1/2 a.š. tarkuotų muskatų
- 1 1/2 a.š. maltų cinamonų
- 1/4 a.š. sodos
- žiupsnelis druskos
- džiūvėsėlių
Instrukcijos:
- Sodą nugesinti.
- Visus komponentus sumaišyti.
- Gautą masę apvolioti diūvėlėsiuose.
- Kepti 50 minučių 170 laipsnių karštumo orkaitėje.
- Ataušinti ir 6 valandas laikyti šaltai.
- Skanaus!
Šaltinis: TV Arena 2006 04 28
Leave a Comment
Fritata su šparaginėmis pupelėmis ir pomidorais
Mūsų pusryčiai dažniausiai būna kepti kiaušiniai. Mano argumentai tam – greita, šilta ir skanu. Net matydama kaip dažnai tėvai valgo keptus kiaušinius, juos išbandė ir pradėjo mėgti mano vyresnėlė. Savaitgalį ji mus net maloniai nustebino – nuėjo į virtuvę ir savarankiškai iškepė pirmus savo gyvenime kiaušinius (sakyčiau idealiai, kaip mes mėgstam) ir atnešė mums į lovą! Jūs būtumėt matę mūsų akis 🙂 Ji pas mus baisiai bijo užsigauti ar susižeisti, o čia įveikė savo baimę ir įsijungė viryklę. Visgi kai noras yra didesnis už baimę, viskas pasidaro įmanoma 😉
Sūrio lazdelės
Ką galiu pasakyti… valgė visi! Ir ne tik kad valgė, bet ir gyrė. Iš nurodytų proporcijų išeina tikrai labai daug tešlos, tad ją dalinau į dvi dalis. Pirmoji dalis važiavo į giminės suvažiavimą ir buvo kildinta tik porą valandų. O antroji dalis buvo skanaujama namuose kitą dieną. Nusprendėm, kad visgi verta pasiruošti tešlą iš anksto, kad ji ramiai galėtų pailsėti šaldytuve, nes kitą dieną lazdelės buvo puresnės ir kiek drėgnesnės. Taip pat dalį lazdelių barsčiau kmynais, o dalį palikau tik su sūriu, nes mano vyras nemėgsta kmynų, kad čia jau galite spręsti pagal save.
Moliūginiai forminiai sausainiai
Apie šiuos sausainius galvojau labai ilgai 🙂 Tikriausiai dar prieš sugrįžtant į darbą norėjau iškepti, bet… Laimei išsiėmiau iš šaldiklio moliūgų tyrę ir sunaudojau tik pusę, o likusi pusė liko kaip tik šiems sausainiams 🙂 Tešlą kočiojau labai plonai, nes man patinka ploni sausainiukai. Tad gavosi jų tikrai daug, nors ir gaminau tik iš pusės normos. Čia ir pateiksiu jums jau padalintą receptą. Beje, darbe suėjo kaip saulėgrąžos 🙂
Karšti picos skonio sumuštiniai
Savaitgalį mano vaikai tiesiog akyse paaugo. Šeštadienį vaikams pasiūliau pusryčiams pasidaryti karštus sumuštinius iš knygos „Berniukai virtuvėje”. Kadangi jiems knygą buvau palikusi iš vakaro virtuvėje atverstą ties receptu, virtuvėje net nesirodžiau ir vaikai patys ten darbavosi – paskaitė ingredientus ir toliau vadovavosi paveiksliukais. Viskas buvo daroma tik iš jų akyčių, t.y. į kiekius visai nebuvo atsižvelgta, bet šis receptas toks lankstus, kad proporcijos čia tik orientacinės. Mes su vyru į virtuvę nuėjom jau kai atėjo laikas įdėti skardą į įkaitintą orkaitę. Kadangi mano mergina būdama maža buvo nusideginusi rankas, tai dar ir po 3 metų ji jaučia baimę karščiui, tad darbuose su orkaite aš mielai vaikams padėjau. Pusryčiai buvo tikrai skanūs!
Cukinijų apkepas
Tai pirmas receptas, kuriame cukinijos patiko (nemaišė) ir padrąsino bandyti su jomis pasigaminti ką nors daugiau.
labai įdomus ingredientų parinkimas. Tokie skirtingi.. Bet jei jau valgomas ir net labai, tai verta 🙂
dėl ingredientų ir aš kreivai žiūrėjau 🙂 Juk ne dažnai tenka kepti pyragą, kur daugiausiai yra fermentinio sūrio. Bet valgant sūrio skonio nelabai jaučiasi (naudojau Rokiškio).
This is my first time comment at your blog.
Good recommended website.
kepiau ir aš, nu niekaip nesuprantu prie ko tas fermentinis sūris? čia gal vertimo klaida? man jo nesijautė, pyragas nieko toks, bet daugiau nekepsiu.
Nežinau vertimo čia klaida ar ne, bet pyragas iškepa ir būna ne tik valgomas, bet ir skanus. O kepsi ar ne, čia jau kiekvieno pasirinkimas 🙂
Šį pyragą kepiau prieš metus maždaug. Išėjo toks sakyčiau neįprasto, gurmaniško skonio. Manau ne kiekvienam, bet tikrai ypatingas.