Picos keksiukai
- Details
- 1 Comment
Kai širdis geidžia vakarienei salotų, bet žinai kad su jomis nepraslysi pro vaikus, jiems kepi picos keksiukus prie salotų 🙂 Ir tada visa šeimyna būna patenkina, net ir tėveliai, nugvelbę vieną kitą keksiuką. Jie super paprastučiai, matyt net ir vyresni vaikučiai juos galėtų išsikepti. Tiesą pasakius, nežinau koks jų skonis atvėsusių pilnai ar kitą dieną, nes mes juos visada suvalgom šiltus ir vienu prisėdimu.
Picos keksiukai
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 4 porcijos po 3 keksiukus
Kaloringumas: 345 kcal / porcija
Ingredientai:
- 90 g miltų
- 1 kiaušinis
- 1 a.š. kepimo miltelių
- 180 ml pieno
- 120 g fermentinio sūrio, tarkuoto
- 120 g rūkytos ar vytintos dešros ar kumpio
Instrukcijos:
- Į indą įmušti kiaušinį ir supilti pieną.
- Gerai išplakus palaipsniui įmaišyti miltus sumaišytus su kepimo milteliais.
- Tada sudėti sutarkuotą sūrį ir kubeliais supjaustytą dešrą.
- Keksiukų formeles patepti sviestu ir pabarstyti džiūvėsėliais (aš naudoju silikonines formeles, tai netepu ir nebarstau).
- Tešlą paskirstyti į 12 keksiukų formelių.
- Kepti iki 200°C įkaitintoje orkaitėje 15-20 minučių.
- Iškepusiems leisti kiek pravėsti ir skanauti!
Šaltinis: Baltoje lėkštėje
Leave a Comment
Sūrio lazdelės
Ką galiu pasakyti… valgė visi! Ir ne tik kad valgė, bet ir gyrė. Iš nurodytų proporcijų išeina tikrai labai daug tešlos, tad ją dalinau į dvi dalis. Pirmoji dalis važiavo į giminės suvažiavimą ir buvo kildinta tik porą valandų. O antroji dalis buvo skanaujama namuose kitą dieną. Nusprendėm, kad visgi verta pasiruošti tešlą iš anksto, kad ji ramiai galėtų pailsėti šaldytuve, nes kitą dieną lazdelės buvo puresnės ir kiek drėgnesnės. Taip pat dalį lazdelių barsčiau kmynais, o dalį palikau tik su sūriu, nes mano vyras nemėgsta kmynų, kad čia jau galite spręsti pagal save.
Vafliai-picos
Kai šiandien vaikams pasakiau, kad pietums bus vafliai-picos, su didžiausiu nekantrumu laukė kol jie iškeps ir žinoma dingo greitai. Dukra net ir po šokių užsiėmimo grįžusi, likučius tikrąja ta žodžio prasme išlaižė (reikėjo atidžiai pasižiūrėti į lėkštę, kad suprasti, jog ji neplauta :)). Ir kad negalvotumėte, jog čia laukinių banda gyvena, padažo laižymas vyko blynu, ne liežuviu 🙂
Keksiukai su uogomis
Tai buvo grynai impulsyvus kepinys. Bevartydama žurnalus apie vaikų auginimą pamačiau juos skyrelyje “Gaminame kartu” 🙂 Na kartu, tai kartu. Pasiūliau vaikams ir jie su malonumu ėmėsi darbo. Tik teko man viską iš anksto sumatuoti ir sudėti ant stalo, kad jiems nebūtų kada nuobodžiauti. Keksiukai išėjo labai kvapnūs. Negalėjau susilaikyti suvalgiusi tik vieną 🙂 Kvepėjo pasakiškai, o skonis buvo dieviškas – bananai suteikė drėgnumo, uogos – lengvos rūgštelės, o apelsinai aromatą. Vaikai su mielu noru suvalgė likusius keksiukus ir kitą dieną. Tad tikrai numačiusi juos pakartoti artimiausiu metu vėl.
Kefyro keksiukai
Savaitgalis 🙂 ir pagaliau galėjau įdėmiau pasižiūrėti į šaldytuvo turinį 🙂 Ir akys užkliuvo už paskutines minutes gyvuojančio kefyro. Teko kažkaip greitai sugalvoti, kur jį panaudoti. Tad greitai atsiminiau visai neseniai matytus Bea keksiukus su kefyru. Kadangi ingredientai tikrai nesudėtingi ir esantys po ranka, greitai ėmiausi darbo ir štai jau sėdžiu rami, užvalgiusi šių keksiukų su arbata 🙂
Picos padas, ruoštas duonkepėje
Savaitgaliais jau tampa įprasta, jog daromės picą. Gal taip nutiko dėl to, jog su duonkepe pasiruošiu picos padų keliems kartams ir juos užsišaldau. O kai ateina penktadienis, tiesiog ištraukiu vieną gabaliuką ir padedu į šaldytuvą atšilti. Kitą dieną tik ištampau padą ir sumetu viską ką turim šaldytuve ant viršaus. Bet čia jau kita istorija 🙂
Kepiau ir siuos siandien , nu fantastiski gavosi , tikrai labai panasu i pica 🙂 Bet va as jau issigandus buvau kad reiks gramdyti nuo formeles,nes pamirsau istept riebalais , bet isgelbejo riebi peperoni desra , nuo jos atsirado riebalu , ir neprilipo nei vienas . Visai seimai labai patiko 🙂 Aciu uz receptuka