Keptos vištų kepenėlės su svogūnų ir pomidorų padažu
- Details
- Leave a Comment
Nuo pat mažens girdime, kaip sveika valgyti kepenėles, tačiau nors tai ir žinai, nereiškia kad valgai. Taip ir mums su kepenėlėmis. Nuo vaikystės man nėra kažkokių mielų prisiminimų dėl jų. Tačiau vieną dieną užsimaniau pasidaryti kepenėlių paštetą, paskaičiau kad tai visai nesudėtinga ir susigundžiau. Patiko. Bet sunaudojau ne visas kepenėles, tad teko ieškoti kaip dar skaniai jas galima paruošti. Didžioji virtuvės knyga – bene pirma rimta mano kulinarinė knyga ir ji šį kartą pasiteisino 100%. Kiek pamenu – mano mama gamindavo kažką labai panašaus, todėl tai suteikė tik drąsos išbandyti pačiai. Supratau vieną – kepenėlės iškepa labai greitai ir svarbiausia jų neperkepti. Todėl jau kelis kartus valgėm jas su vyru, kad net ausys linko 🙂 O vaikams, matyt kaip ir visiems vaikams – jos nepatiko… Bet mano akyse jos turi didžiulį pliusą – su gamyba ir jų suvalgymu tikrai spėju į vienos valandos pietų pertrauką 🙂
Keptos vištų kepenėlės su svogūnų ir pomidorų padažu
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 4 porcijos
Kaloringumas: 296 kcal / 1 porcija
Ingredientai:
- 400 g vištų kepenėlių
- 2-3 svogūnai
- 1-1 1/2 v.š. sviesto
- 50 ml aitriųjų paprikų padažo arba pomidorų pastos (arba tiesiog pomidorų padažo)
- 200 ml grietinės
- druskos
- pipirų
Instrukcijos:
- Vištų kepenėles nuplauname, nusausiname ir supjaustome mažesniais gabaliukais. Svogūną nulupti ir supjaustyti pusžiedžiais.
- Keptuvėje išlydome sviestą ir jame kelias minutes apkepame svogūną. Kai jis pradeda minkštėti, sudedame kepenėles ir maišydami kepame apie 4 minutes ant vidutinio stiprumo kaitros. Kepenėlės yra iškepusios, kai jų vidus būna šviesiai rusvos spalvos.
- Įmaišome aitriųjų paprikų padažą arba pomidorų tyrę ir grietinę. Patroškiname dar apie minutę.
- Tiekiame su virtomis bulvėmis ir marinuotais agurkais. Skanaus!
Šaltinis: Didžioji virtuvės knyga (Alma littera)
Citrininė vištiena
Vištiena pas mus dažnai karaliauja ant pietų ar vakarienės stalo, tad vis ieškau naujų jos paruošimo būdų. Iki šiol citrininės vištienos mūsų meniu nebuvo, tačiau net ir iškepus po ilgesnės pertraukos šias vištienos šlauneles iš vyro lūpų išgirstu “Mhmmm skanuuu”, o aš tik lūpų kampučiuose nusišypsau ir atsakau, jog žinau, nes gaminu jau ne pirmą kartą 🙂 Šiame recepte citrinos rūgštelė jaučiasi saikingai, tikrai nėra taip, kad sutrauktų žandus nuo jos, tad mūsų namuose valgo ją visi – ir vaikai, ir suaugę.
Mėsos rutuliukai su ruduoju padažu
Mėsos kukuliukai tiesiog tirpstantys burnoje. Labai skanu! Tik jei gardinsite sojos padažu – labai atsargiai elkitės su druska.
Širdelių ir morkų troškinys
Jei praeitas receptas buvo sveikas, tai šis pigus. Juk visokių reikia turėti variantų. Šį troškinį gaminau net tris kartus, kol galų gale apsisprendėm, kad jis visgi mums patinka. Antrą kartą kai gaminau mus buvo išgąsdinęs morkiškas skonis. Tad rinkitės šviežias, traškias ir skanias morkytes ir tikrai viskas bus labai gerai. Mūsų vaikai šitokių nesusipratimų nevalgo, tad skanavom su vyru pietums. Ir buvo taip skanu, kad suvalgėm tikrai daugiau nei porcijai priklauso. 🙂
Vištiena su keptais rabarbarais
Aš kaip visada, susiimu tik kai baigiasi sezonas. O skubėjau šeimynai gaminti dar pačioje rabarbarų sezono pradžioje. Bet vis atsiranda svarbesnių, skubesnių darbų, nes kaip žinia visada laiko trūksta viskam. Na bet ne apie tai dabar kalba turėtų būti 🙂 Ši vištiena tikrai patiks tiems, kas mėgsta mėsą su vaisiais ir tiems, kuriems patinka saldžiarūgštis maistas. Šiaip į mėsą su vaisiais aš kreivai žiūriu, bet saldžiarūgtis maistas man net labai prie širdies. Smagiausia dalis buvo tai, jog vištienoje jautėsi tik švelnus švelnus rabarbų skonis, kuris mano vyrui ir sūnui nemaišė. O iškeptus rabarbarus aš sutryniau į padažą ir jis buvo super! Aš ir mano dukrytė apsilaižydamos valgėm. Išvada – su šiuo patiekalu galima įtikti kelioms grupėms žmonių vienu metu 🙂 tik vieni valgo su padažu, kiti tik su salotom 🙂
Greitas kakavinis pyragas
Pasirodo iš produktų, kuriuos beveik visada turime šaldytuve, galima išsikepti skanų ir greitą pyragą. Ir nebūtinai netikėtiems svečiams. Reikia ir save karts nuo karto palepinti 🙂
