Keptos vištų kepenėlės su svogūnų ir pomidorų padažu
- Details
- Leave a Comment
Nuo pat mažens girdime, kaip sveika valgyti kepenėles, tačiau nors tai ir žinai, nereiškia kad valgai. Taip ir mums su kepenėlėmis. Nuo vaikystės man nėra kažkokių mielų prisiminimų dėl jų. Tačiau vieną dieną užsimaniau pasidaryti kepenėlių paštetą, paskaičiau kad tai visai nesudėtinga ir susigundžiau. Patiko. Bet sunaudojau ne visas kepenėles, tad teko ieškoti kaip dar skaniai jas galima paruošti. Didžioji virtuvės knyga – bene pirma rimta mano kulinarinė knyga ir ji šį kartą pasiteisino 100%. Kiek pamenu – mano mama gamindavo kažką labai panašaus, todėl tai suteikė tik drąsos išbandyti pačiai. Supratau vieną – kepenėlės iškepa labai greitai ir svarbiausia jų neperkepti. Todėl jau kelis kartus valgėm jas su vyru, kad net ausys linko 🙂 O vaikams, matyt kaip ir visiems vaikams – jos nepatiko… Bet mano akyse jos turi didžiulį pliusą – su gamyba ir jų suvalgymu tikrai spėju į vienos valandos pietų pertrauką 🙂
Keptos vištų kepenėlės su svogūnų ir pomidorų padažu
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 4 porcijos
Kaloringumas: 296 kcal / 1 porcija
Ingredientai:
- 400 g vištų kepenėlių
- 2-3 svogūnai
- 1-1 1/2 v.š. sviesto
- 50 ml aitriųjų paprikų padažo arba pomidorų pastos (arba tiesiog pomidorų padažo)
- 200 ml grietinės
- druskos
- pipirų
Instrukcijos:
- Vištų kepenėles nuplauname, nusausiname ir supjaustome mažesniais gabaliukais. Svogūną nulupti ir supjaustyti pusžiedžiais.
- Keptuvėje išlydome sviestą ir jame kelias minutes apkepame svogūną. Kai jis pradeda minkštėti, sudedame kepenėles ir maišydami kepame apie 4 minutes ant vidutinio stiprumo kaitros. Kepenėlės yra iškepusios, kai jų vidus būna šviesiai rusvos spalvos.
- Įmaišome aitriųjų paprikų padažą arba pomidorų tyrę ir grietinę. Patroškiname dar apie minutę.
- Tiekiame su virtomis bulvėmis ir marinuotais agurkais. Skanaus!
Šaltinis: Didžioji virtuvės knyga (Alma littera)
Citrininė vištiena
Vištiena pas mus dažnai karaliauja ant pietų ar vakarienės stalo, tad vis ieškau naujų jos paruošimo būdų. Iki šiol citrininės vištienos mūsų meniu nebuvo, tačiau net ir iškepus po ilgesnės pertraukos šias vištienos šlauneles iš vyro lūpų išgirstu “Mhmmm skanuuu”, o aš tik lūpų kampučiuose nusišypsau ir atsakau, jog žinau, nes gaminu jau ne pirmą kartą 🙂 Šiame recepte citrinos rūgštelė jaučiasi saikingai, tikrai nėra taip, kad sutrauktų žandus nuo jos, tad mūsų namuose valgo ją visi – ir vaikai, ir suaugę.
Vištiena, troškinta su pomidorų padažu
Atliko virta vištienos krūtinėlės, tad prisiminiau užmirštą receptą. Greitas, skanus ir paprastas.
Traški vištiena su medaus-garstyčių padažu
Kartais užeina noras išbandyti ką nors naujo ir neįprasto. Šiame recepte buvo du gan neįprasti dalykai – marinatas su rūgpieniu ir žinoma padažas. Kadangi jau dariau net kelis kartus, tai šis receptas priimtas į mūsų ratą ? Vaikams ypatingai patiko vištiena, nes ji buvo labai sultinga. O padažas toks gan neįprastas gaunasi – ir saldus, ir rūgštus, ir aštrus… na tikriausiai ir truputį sūrus ? na toks labai įvairiapusis. Bet užtat labai gerai, kai nenori pomidorų padažo ?
Kiniškos vištienos salotos
Labai nesudėtingos salotos, puikiai tinkančios nusinešti į darbą pietums ar greitai vakarienei. Be to, vištienos krūtinėlė išverda labai greitai – tiesiog užvirkite vandenį su prieskoniais, įdėkite vištienos krūtinėles ir pavirkite 10 minučių. Viskas, krūtinėlė paruošta salotoms. Tad, kaip matot net ir su krūtinėlių virimu, šios salotos pasidaro žaibišku greičiu.
Vištienos ir grikių troškinys
Štai ir baigėsi mano katino dienos, kurios tęsėsi daugiau nei du metus. Buvo visko, bet noro grįžti į darbą tikrai ne 🙂 Bet pažiūrėjus iš kitos pusės, dabar tenka susidurti su naujais iššūkiais – pietų nešimasis į darbą bei greitos vakarienės. Žinoma, bus galima dažniau pasilepinti saldžiais kepiniais, nes prie kavutės gėrimo nemažai merginų gali prisijungti 🙂 O kol kas apie greitas vakarienes. Grikius išsivirus iš vakaro, šį patiekalą paruošiau vos per 15 minučių. Kalbant apie skonį, galima vadinti patiekalą troškiniu arba tiesiog grikių koše su vištiena 🙂 Paragavusi galvojau, kad nepatiks (nes nemėgstu grikių virtų ant sultinio), bet pakabinusi kelis šaukštus supratau, kad visai skaniai valgosi 🙂 Vyrui irgi patiko, tik jam trūko užtarkuoto sūrio ant viršaus ir kokio čili pipiriuko. Manau, kad kai ryžiai atsibodę, makaronų nesinori, o bulvės pasibaigusios, šis troškinukas labai tinka kasdieninių patiekalų paįvairinimui.
