Keptos vištų kepenėlės su svogūnų ir pomidorų padažu
- Details
- Leave a Comment
Nuo pat mažens girdime, kaip sveika valgyti kepenėles, tačiau nors tai ir žinai, nereiškia kad valgai. Taip ir mums su kepenėlėmis. Nuo vaikystės man nėra kažkokių mielų prisiminimų dėl jų. Tačiau vieną dieną užsimaniau pasidaryti kepenėlių paštetą, paskaičiau kad tai visai nesudėtinga ir susigundžiau. Patiko. Bet sunaudojau ne visas kepenėles, tad teko ieškoti kaip dar skaniai jas galima paruošti. Didžioji virtuvės knyga – bene pirma rimta mano kulinarinė knyga ir ji šį kartą pasiteisino 100%. Kiek pamenu – mano mama gamindavo kažką labai panašaus, todėl tai suteikė tik drąsos išbandyti pačiai. Supratau vieną – kepenėlės iškepa labai greitai ir svarbiausia jų neperkepti. Todėl jau kelis kartus valgėm jas su vyru, kad net ausys linko 🙂 O vaikams, matyt kaip ir visiems vaikams – jos nepatiko… Bet mano akyse jos turi didžiulį pliusą – su gamyba ir jų suvalgymu tikrai spėju į vienos valandos pietų pertrauką 🙂
Keptos vištų kepenėlės su svogūnų ir pomidorų padažu
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 4 porcijos
Kaloringumas: 296 kcal / 1 porcija
Ingredientai:
- 400 g vištų kepenėlių
- 2-3 svogūnai
- 1-1 1/2 v.š. sviesto
- 50 ml aitriųjų paprikų padažo arba pomidorų pastos (arba tiesiog pomidorų padažo)
- 200 ml grietinės
- druskos
- pipirų
Instrukcijos:
- Vištų kepenėles nuplauname, nusausiname ir supjaustome mažesniais gabaliukais. Svogūną nulupti ir supjaustyti pusžiedžiais.
- Keptuvėje išlydome sviestą ir jame kelias minutes apkepame svogūną. Kai jis pradeda minkštėti, sudedame kepenėles ir maišydami kepame apie 4 minutes ant vidutinio stiprumo kaitros. Kepenėlės yra iškepusios, kai jų vidus būna šviesiai rusvos spalvos.
- Įmaišome aitriųjų paprikų padažą arba pomidorų tyrę ir grietinę. Patroškiname dar apie minutę.
- Tiekiame su virtomis bulvėmis ir marinuotais agurkais. Skanaus!
Šaltinis: Didžioji virtuvės knyga (Alma littera)
Kalakutienos kotletai su kopūstais
Vaikiškas receptas puikiai tinkantis ir suaugusiems. Kelis kartus gaminau ir abu kartus visai šeimai patiko.
Vištienos ir grikių troškinys
Štai ir baigėsi mano katino dienos, kurios tęsėsi daugiau nei du metus. Buvo visko, bet noro grįžti į darbą tikrai ne 🙂 Bet pažiūrėjus iš kitos pusės, dabar tenka susidurti su naujais iššūkiais – pietų nešimasis į darbą bei greitos vakarienės. Žinoma, bus galima dažniau pasilepinti saldžiais kepiniais, nes prie kavutės gėrimo nemažai merginų gali prisijungti 🙂 O kol kas apie greitas vakarienes. Grikius išsivirus iš vakaro, šį patiekalą paruošiau vos per 15 minučių. Kalbant apie skonį, galima vadinti patiekalą troškiniu arba tiesiog grikių koše su vištiena 🙂 Paragavusi galvojau, kad nepatiks (nes nemėgstu grikių virtų ant sultinio), bet pakabinusi kelis šaukštus supratau, kad visai skaniai valgosi 🙂 Vyrui irgi patiko, tik jam trūko užtarkuoto sūrio ant viršaus ir kokio čili pipiriuko. Manau, kad kai ryžiai atsibodę, makaronų nesinori, o bulvės pasibaigusios, šis troškinukas labai tinka kasdieninių patiekalų paįvairinimui.
Sumuštiniai su obuoliais
Pasisvečiavus visur kelias dienas iš eilės ir kaip visada po visokių prisivalgymų ir apsivalgymų, pusryčiams norėjosi kažko lengvo, bet skanaus. Neprašoviau pro šalį pasirinkusi šiuos sumuštinius. Žinoma daug kas priklauso nuo obuolių, bet pas mus jie tokie daugiau saldūs nei rūgštūs, tai cukraus visai mažai reikia. O dėl to paskutiniu metu tik džiaugiuosi, nes saldumynų jau visai nesinori…
Vištiena su sezamu ir česnakiniu padažu
Lengvas vištienos paįvairinimas su sezamais. Skonis mūsų gomuriui tikrai malonus. Tik neįsijauskit kaip aš 🙂 kepti reikia ant vidutinės ugnies. O aš, kad įsismaginau su per didele kaitra, tai labai daug stipriai stipriai apskrudusių gabaliukų turėjau. Tačiau po pietų neliko nei kąsnelio 🙂 Vištiena, kadangi greitai skrudo, tai buvo iškepusi, bet sultinga, nespėjo perkepti. O česnakinis padažas, nors ir labai lengvai paruošiamas – vyro labai gerai įvertintas. Taip kad kaip visada mūsų šeimoje pasitvirtinantis dalykas – kuo paprasčiau, tuo skaniau. Tikrai taip 🙂
Rotisserie stiliumi kepta višta
Ši vištytė turėtų patikti tiems, kas nori jausti truputį citrinos, tačiau ne per daug. Čia taip pat yra truputis aštrumo ant odelės, tačiau jo irgi yra ne per daug. Tiesiog viskas puikiai dera tarpusavyje. Kartą per klaidą pipirų įpyliau beveik dvigubai, nei kad receptas reikalavo, tačiau tada vištiena vyrui tik dar labiau patiko. Na, o vaikai nuėmė odelę 🙂 Tad vištytė tikrai verta Jūsų dėmesio!
