Fritata su šparaginėmis pupelėmis ir pomidorais
- Details
- Leave a Comment
Mūsų pusryčiai dažniausiai būna kepti kiaušiniai. Mano argumentai tam – greita, šilta ir skanu. Net matydama kaip dažnai tėvai valgo keptus kiaušinius, juos išbandė ir pradėjo mėgti mano vyresnėlė. Savaitgalį ji mus net maloniai nustebino – nuėjo į virtuvę ir savarankiškai iškepė pirmus savo gyvenime kiaušinius (sakyčiau idealiai, kaip mes mėgstam) ir atnešė mums į lovą! Jūs būtumėt matę mūsų akis 🙂 Ji pas mus baisiai bijo užsigauti ar susižeisti, o čia įveikė savo baimę ir įsijungė viryklę. Visgi kai noras yra didesnis už baimę, viskas pasidaro įmanoma 😉
Bet kaip bemėgtum keptus paprastus kiaušinius, laikui bėgant jie atsibosta ir pradedi dairytis kažko naujo, bet tuo pačiu ir sveiko. Vat manau ši fritata įtaiko į užsibrėžtas vėžes, nes čia gausu daržovių. Man su vyru labai patiko toks paįvairinimas, o vat vaikams ne itin, bet gal irgi reikia laiko, kad pamėgtų 🙂
Fritata su šparaginėmis pupelėmis ir pomidorais
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 4 porcijos
Kaloringumas: 239 kcal / 1 porcija
Ingredientai:
- 5 kiaušiniai
- 300 g virtų šparaginių pupelių
- 2 pomidorai
- 100 g fermentinio sūrio
- 1 v.š. sviesto
- druskos
- pipirų
Instrukcijos:
- Kiaušinius išplakti su druska ir pipirais. Į juos sudėti pasmulkintas šparagines pupeles, kubeliais pjaustytus pomidorus ir tarkuotą sūrį.
- Keptuvėje ištirpinti sviestą ir supilti fritatos masę. Kai fritatos apačia paruduos, keptuvę dėti į orkaitę po griliu (jei ją galima dėti į įkaitintą orkaitę) arba lėkštės pagalba apversti ir dar pakepti, kol kita pusė irgi gražiai paruduos.
- Skanaus!
Šaltinis: Kažkoks senas tarybinių laikų laikraštis moterims
Salotos su sūriu ir česnaku
Čia buvo grynas eksperimentas 🙂 Salotos su fermentiniu sūriu mums tikrai neįprasta. O dar ir padažas su žaliu kiaušiniu. Tai kad jaustis saugiau, kiaušinį užpyliau verdančiu vandeniu ir taip palaikiau kelias sekundes. Kai supyliau padažą – atrodė jo smarkiai per daug, bet kai išsimaišė su salotomis ir sūriu, viskas buvo pats tas. Tad galiu sakyti, kad ir neįprastos, tačiau skanios (ypatingai, jei mėgstate česnaką) salotos.
Makaronų apkepas su moliūgu ir pomidorais
Ganėtinai lengvas patiekalas, kuriame moliūgų nejutom, o pomidorai suteikė gaivumo.
Sicilijos makaronai
Tikriausiai vienintelis mano bandytas receptas su baklažanu. Man tai kažkokia keista daržovė, vyrui irgi, tai kažkaip nelabai ir skubam ją prisijaukinti ? Kažkada seniai pabandymui nusipirkau baklažaną ir išbandžiau su šiuo receptu, bet tuo metu dar šio blogo nebuvo, tad liko su pliusiuku, kaip tinkamas maistas. Šį kartą baklažaną akcijos metu pirkau būtent tam, kad dar kartą pagaminti šiuos makaronus ir įsitikinti ar tikrai jie skanūs mūsų skrandukams. Ir tik šį kartą darydama suvokiau, jog šis padažas makaronams pasidaro labai lengvai ir greitai. Tad užsitarnavo dar vieną mano pliusą ?
Vištienos ir grikių troškinys
Štai ir baigėsi mano katino dienos, kurios tęsėsi daugiau nei du metus. Buvo visko, bet noro grįžti į darbą tikrai ne 🙂 Bet pažiūrėjus iš kitos pusės, dabar tenka susidurti su naujais iššūkiais – pietų nešimasis į darbą bei greitos vakarienės. Žinoma, bus galima dažniau pasilepinti saldžiais kepiniais, nes prie kavutės gėrimo nemažai merginų gali prisijungti 🙂 O kol kas apie greitas vakarienes. Grikius išsivirus iš vakaro, šį patiekalą paruošiau vos per 15 minučių. Kalbant apie skonį, galima vadinti patiekalą troškiniu arba tiesiog grikių koše su vištiena 🙂 Paragavusi galvojau, kad nepatiks (nes nemėgstu grikių virtų ant sultinio), bet pakabinusi kelis šaukštus supratau, kad visai skaniai valgosi 🙂 Vyrui irgi patiko, tik jam trūko užtarkuoto sūrio ant viršaus ir kokio čili pipiriuko. Manau, kad kai ryžiai atsibodę, makaronų nesinori, o bulvės pasibaigusios, šis troškinukas labai tinka kasdieninių patiekalų paįvairinimui.
Karšti picos skonio sumuštiniai
Savaitgalį mano vaikai tiesiog akyse paaugo. Šeštadienį vaikams pasiūliau pusryčiams pasidaryti karštus sumuštinius iš knygos „Berniukai virtuvėje”. Kadangi jiems knygą buvau palikusi iš vakaro virtuvėje atverstą ties receptu, virtuvėje net nesirodžiau ir vaikai patys ten darbavosi – paskaitė ingredientus ir toliau vadovavosi paveiksliukais. Viskas buvo daroma tik iš jų akyčių, t.y. į kiekius visai nebuvo atsižvelgta, bet šis receptas toks lankstus, kad proporcijos čia tik orientacinės. Mes su vyru į virtuvę nuėjom jau kai atėjo laikas įdėti skardą į įkaitintą orkaitę. Kadangi mano mergina būdama maža buvo nusideginusi rankas, tai dar ir po 3 metų ji jaučia baimę karščiui, tad darbuose su orkaite aš mielai vaikams padėjau. Pusryčiai buvo tikrai skanūs!
