Fritata su šparaginėmis pupelėmis ir pomidorais
- Details
- Leave a Comment
Mūsų pusryčiai dažniausiai būna kepti kiaušiniai. Mano argumentai tam – greita, šilta ir skanu. Net matydama kaip dažnai tėvai valgo keptus kiaušinius, juos išbandė ir pradėjo mėgti mano vyresnėlė. Savaitgalį ji mus net maloniai nustebino – nuėjo į virtuvę ir savarankiškai iškepė pirmus savo gyvenime kiaušinius (sakyčiau idealiai, kaip mes mėgstam) ir atnešė mums į lovą! Jūs būtumėt matę mūsų akis 🙂 Ji pas mus baisiai bijo užsigauti ar susižeisti, o čia įveikė savo baimę ir įsijungė viryklę. Visgi kai noras yra didesnis už baimę, viskas pasidaro įmanoma 😉
Bet kaip bemėgtum keptus paprastus kiaušinius, laikui bėgant jie atsibosta ir pradedi dairytis kažko naujo, bet tuo pačiu ir sveiko. Vat manau ši fritata įtaiko į užsibrėžtas vėžes, nes čia gausu daržovių. Man su vyru labai patiko toks paįvairinimas, o vat vaikams ne itin, bet gal irgi reikia laiko, kad pamėgtų 🙂
Fritata su šparaginėmis pupelėmis ir pomidorais
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 4 porcijos
Kaloringumas: 239 kcal / 1 porcija
Ingredientai:
- 5 kiaušiniai
- 300 g virtų šparaginių pupelių
- 2 pomidorai
- 100 g fermentinio sūrio
- 1 v.š. sviesto
- druskos
- pipirų
Instrukcijos:
- Kiaušinius išplakti su druska ir pipirais. Į juos sudėti pasmulkintas šparagines pupeles, kubeliais pjaustytus pomidorus ir tarkuotą sūrį.
- Keptuvėje ištirpinti sviestą ir supilti fritatos masę. Kai fritatos apačia paruduos, keptuvę dėti į orkaitę po griliu (jei ją galima dėti į įkaitintą orkaitę) arba lėkštės pagalba apversti ir dar pakepti, kol kita pusė irgi gražiai paruduos.
- Skanaus!
Šaltinis: Kažkoks senas tarybinių laikų laikraštis moterims
Languota prijuostė ir Makaronai su sūrio ir pomidorų padažu
Kaip ir dauguma paskutiniu metu dedamų į blog”ą receptų – jis gamintas jau ne pirmą kartą. Bet ir šį kartą vyro buvo labai išgirtas. Sudėtis atrodo paprasta, bet proporcijos mums tikrai patiko. Ypatingą šilumą suteikė aitrus pipiriukas. Žinoma dėl jo vaikai šiais makaronais ne itin džiaugėsi, bet valgė 🙂 Kartais taip gera pasigaminti patiekalą pagal save ir vyrą, o ne taikant vaikų gomuriukams. Bet aitrumą tikrai siūlau taikyti kiekvienam pagal save. Mes šį kartą naudojom džiovintą mažiuką aitrųjį pipiriuką, kuris rudenį dar gyveno pas mus ant palangės. Pradžioje atrodė visai neaitru, vėliau jau rimtai kuteno liežuvį. Tačiau susimaišius padažui su makaronais, viskas gavosi per viduriuką. Tad tikrai siūlau išbandyti tiems, kurie nori skaniai ir greitai pamaitinti šeimyną.
Vafliai-picos
Kai šiandien vaikams pasakiau, kad pietums bus vafliai-picos, su didžiausiu nekantrumu laukė kol jie iškeps ir žinoma dingo greitai. Dukra net ir po šokių užsiėmimo grįžusi, likučius tikrąja ta žodžio prasme išlaižė (reikėjo atidžiai pasižiūrėti į lėkštę, kad suprasti, jog ji neplauta :)). Ir kad negalvotumėte, jog čia laukinių banda gyvena, padažo laižymas vyko blynu, ne liežuviu 🙂
Sūrio lazdelės
Ką galiu pasakyti… valgė visi! Ir ne tik kad valgė, bet ir gyrė. Iš nurodytų proporcijų išeina tikrai labai daug tešlos, tad ją dalinau į dvi dalis. Pirmoji dalis važiavo į giminės suvažiavimą ir buvo kildinta tik porą valandų. O antroji dalis buvo skanaujama namuose kitą dieną. Nusprendėm, kad visgi verta pasiruošti tešlą iš anksto, kad ji ramiai galėtų pailsėti šaldytuve, nes kitą dieną lazdelės buvo puresnės ir kiek drėgnesnės. Taip pat dalį lazdelių barsčiau kmynais, o dalį palikau tik su sūriu, nes mano vyras nemėgsta kmynų, kad čia jau galite spręsti pagal save.
Kiaušiniai su grietinėle
Skanūs ir nesudėtingi 🙂 Sudedam viską į formeles, užstatom kepti ir einam žadinti šeimyną. Tiesą pasakius du kartus jau kepiau, bet vis nepavyksta pagauti momento, kai baltymas jau sustingęs, o trynys dar vis skystas. Bet skonis mums vis tiek patiko. Vyrui ypatingai patiko su fetos sūriu, nes skonis buvo stipresnis. Man – švelnesnis variantas. Kai mamos dienos proga vaišinau senelius šiais pusryčiais, jie nusprendė, jog šie kiaušiniai yra labai sotūs 🙂 O gal jie tiesiog nepratę valgyti ankstyvų pusryčių 🙂
Braškių varškės kremas
Visi laukia pavasario, o aš laukiu vasaros ? Tų šeimos išvažiavimų į gamtą, šiltų vakarų, šašlykų kepimo. Nors man pačiai keista, nes šiaip mano mylimiausias metų laikas pavasaris, kai pradeda viskas žaliuoti. O kol laukiu, palepinau savo augančią šeimą šiuo desertu. Mažiausiajam nenorėjau duoti, nes visgi braškės, o dar ir kiaušinis žalias įeina, bet kad nebuvo kaip sulaikyti. Jo klykimo ir pykčio pakankamai per kelias dienas prisiklausėm ?
