Tinginys su kondensuotu pienu
- Details
- Leave a Comment
Kai iš vaikų paimi telefonus, kompiuterius ir televizorių, laikui bėgant jie pavirsta vėl į tuos pačius gerai pažįstamus, mielus vaikus 🙂 Tik reikia kantrybės! O kai jau jie grįžta į realų pasaulį, užsinori kažko skanaus. Deja, ne visada galim viską mesti ir gaminti saldumynų (ypatingai, kai būna dar darbo dienos vidurys ir kažkas turi dirbti 🙂 ). Tad geriausias siūlymas – pasigaminti kažką patiems. O kas tai galėtų būti? Tinginys! Man atrodo visi saldumynų gaminimo kelią pradedam būtent nuo tinginio – nuo paprasčiausio varianto, o vėliau pradedame eksperimentuoti ir taip įgauname didesnį pasitikėjimą savo jėgomis.
Tai matyt pats paprasčiausias tinginio variantas, kurį tik galima surasti. Bet jis gaunasi ganėtinai saldus, tad daug vienu ypu net ir norėdami neįveiksite 🙂 Bandėme 🙂 Nepavyko 🙂 Todėl geriausia iš karto viską dalinti į dvi dalis, ir skanauti kelias dienas 🙂 Tačiau svarbiausia – vaikai gali jį pagaminti savarankiškai ir taip maloniai nustebinti tėvelius 🙂
Tinginys su kondensuotu pienu
Užtruksime:
Pagaminsime: 8 porcijas
Ingredientai:
- 4 pak. (po 160 g) kvadratinių sausainių (rekomenduojame dalį naudoti šokoladinių)
- 1 pak. (200 g) sviesto
- 1 ind. (400 g) saldinto sutirštinto (kondensuoto) pieno
- 5 v.š. kakavos miltelių
Instrukcijos:
- Sausainius rankomis sulaužome į nedidelius gabaliukus ir supilame į didelį indą.
- Kitame inde išlydome sviestą.
- Į sviestą supilame sutrištintą saldintą pieną ir suberiame kakavą. Išmaišome iki vientisos masės.
- Skystą masę pilame ant sausainių ir gerai išmaišome.
- Tinginio masę dedame į plastikinį maišelį (labai gerai tam tinka šaldymui skirti maišeliai su užspaudimais, nes jų plastikas storesnis).
- Gerai suspaudžiame, kad neliktų oro tarpų, ir suformuojame kvadratines ar apvalias „dešras”.
- Dedame į šaldytuvą ir kantriai laukiame kol sustings (reikėtų palaukti bent 3 val.)
- Išėmę iš šaldytuvo, atsargiai nuimame maišelį ir supjaustome riekelėmis.
- Skanaus!
Šaltinis: LaMAISTAS
Sūrio tortas
Mūsų nauji metai buvo sutikti ramiai – namuose kartu su vaikais. Todėl ir ruošimosi nebuvo daug. Ir patiekalus rinkausi greitus bei nesudėtingus, kad galima būtų pabūti su šeima dar senais metais. Šis tortukas abiejuose šaltiniuose buvo labai girtas ir tikrai ne veltui – visiems patiko be išimčių. Tiesą pasakius, kitą dieną man jis buvo tik skanesnis. Dariau 26cm skersmens formoje. Ir siūlau tikrai nedaryti klaidos – kondensuoto pieno ir sūrio masę pašildyti (nors aš juos naudojau kambario temperatūros). Nes kai į masę įmaišiau šaltą plaktą grietinėlę bei supyliau želatiną – sušoko į gumuliukus. Tad teko raitotis rankoves ir visą dubenį dėti į karšto vandens vonelę ir maišyti, kol masė sušilo ir gumuliukai ištirpo. Tikiuosi šiais naujais metais visos bėdos bus tokios pat – viską bus galima greitai ir be nuostolių sutvarkyti 🙂
Šokoladinis kremas
Šį kremą aptikau ieškodama visai ko kito, bet suintrigavo paprastumas. Tad ilgai nedelsusi išbandžiau – net vyras, kuris yra kakavos priešas, įvertino teigiamai. Tad praeitą savaitę mano dukriukas mokykloje skanavo sumuštinius su šiuo kremu ir žemės riešutų sviestu. Ir šiandien teko gaminti jau antrą kartą, nes ir mamai labai skanu užsitepti ant šviežio batono prie popietinės arbatos 🙂
Kauliukai (Ossi dei Morti)
Paperka mane skambūs pavadinimai 🙂 Čia juk patys paprasčiausia sausainiai, bet kai pavadinimas toks neįprastas, taip ir norisi pabandyti 🙂 O sausainiai gaunasi gan kieti, todėl geriausia daryti juos kuo plonesnius. Skaniausia valgyti su karštu šokoladu ar kava (galima net pamirkyti). Italai juos kepa Visų šventųjų dienos proga. Kodėl sugalvotas toks pavadinimas manau aišku 🙂 – primena numirėlio kauliukus.
Varškės desertas su rabarbarais
Desertas gamintas praeitais metais net kelis kartus. Tačiau nespėjau laiku įdėti, o kaip žinia pavėluotai įdėti receptai, nėra labai įdomūs, tad palaukiau metukus, kurie pralėkė tikrai labai greitai.
Man ta švelni rabarbarų rūgšelė su kreminiu varškės kremu labai labai patiko. Kiti taip pat liko neabejingi. Rabarbarai darže jau paaugo ir šią savaitę ketinu vėl kartoti šį desertą.
Sausainiai su varškės sūriu
Vieną kartą seneliai nupirko anūkams turguje naminio varškės sūrio. Tačiau sūris pasirodė neesąs toks skanus, kaip kad visi tikėjosi. Ilgai ir liūdnai gulėjo sūris šaldytuvo kamputyje susitraukęs, kol išaušo laiminga diena ir sūris buvo sunaudotas nesaldiems sausainiams, kurių skonis buvo unikalus – tarp sausainių ir keptų varškėčių. Visi liko patenkinti – vaikai, kad gavo skanių užkandžių, sūris – kad vis dėlto buvo skaniai suvalgytas, tėveliai – kad pinigai nebuvo išmesti veltui.
