Kukurūzų lazdelės su irisais
- Details
- 7 Comments
Vaikystėje šis saldumynas tikriausiai man buvo pats skaniausias. Deja, mano mamai jis kažkodėl nepatiko (nesistebiu, nes saldumynų srity mūsų skoniai visiškai skirtingi), tad namuose jo niekada nebandė daryti. Bet kaip užtat aš džiaugdavausi, kai nuėję pas tėvų draugus į balių rasdavau šiuos irisus sunku ir apsakyti 🙂 Tik pamenu, kad jie kažkodėl pirmi baigdavosi… Radusi šį receptą kelias savaites iš eilės tik jį ir dariau. Kaip gerai, kad mano ir mano šeimos skoniai sutampa 🙂
Kukurūzų lazdelės su irisais
Užtruksime:
Išeiga: 6 porcijos
Kaloringumas: kcal / porcija
Ingredientai:
Instrukcijos:
- Sviestą ištirpinti nedideliame inde, suberti irisus ir kaitinant ant nedidelės ugnies maišyti kol ištirps.
- Viską užpilti ant kukurūzų lazdelių ir gerai išmaišyti.
- Sudėti į indą ir kai sustings supjaustyti gabaliukais.
- Skanaus!
Šaltinis: Impossible is nothing
Leave a Comment
Sausainiai Pelėdos
Dar vienas būdas nudžiuginti vaikus. Užima kiek laiko pasiruošimas, nes ganėtinai ilgai šaldyti tenka. Bet sausainiai užtat mums labai patiko. Vaikų darželyje buvo taip pat puikiai įvertinti 🙂
Kukurūzų sklindžiai
Nežinau ar visi vaikai, bet mano tai kukurūzus tiesiog dievina. Deja jiems nepasisekė su tėveliu, kuris jų baisiai nemėgsta 🙂 Tad sulaukusi progos, kai lieku viena namuose su vaikais, stengiuosi juos palepinti. Šie blyniukai sulaukė pas mus nerealių ovacijų ir nei vieno likusio sklindžio lėkštėje. Pirmą kartą tiesiog bandžiau naują receptą, tai net nekilo mintis jų fotografuoti. Tad šiandien kepiau su mintimi, jog reikia patikrinti ar tai buvo ne fuksas, kad patiko vaikams, ir tuo pačiu padaryti kelis kadrus. Turiu pasakyti, gerai kad pirma nufotografavau ir tik po to kviečiau vaikus prie stalo, nes viskas dingo vos ne akimirksniu. Kaip supratot, abejonių nėra – mano vaikams jie tikrai patinka. Jei jūsų vaikai mėgsta kukurūzus – išbandykite ir jūs. Beje, jie man taip pat labai patiko ir kas svarbu man kaip moteriškei – ten mažai miltų 😀
Sausainiai su varškės sūriu
Vieną kartą seneliai nupirko anūkams turguje naminio varškės sūrio. Tačiau sūris pasirodė neesąs toks skanus, kaip kad visi tikėjosi. Ilgai ir liūdnai gulėjo sūris šaldytuvo kamputyje susitraukęs, kol išaušo laiminga diena ir sūris buvo sunaudotas nesaldiems sausainiams, kurių skonis buvo unikalus – tarp sausainių ir keptų varškėčių. Visi liko patenkinti – vaikai, kad gavo skanių užkandžių, sūris – kad vis dėlto buvo skaniai suvalgytas, tėveliai – kad pinigai nebuvo išmesti veltui.
Norvegiški avižiniai krekeriai pagal Forellę
Trapūs krekeriukai, kuriuose saldumas vos juntamas. Vaikams pagraužti labai tiko. Sakiau kitą kartą išbandysiu dėti daugiau druskos ir cukraus nenaudoti. Tada manau puikiai tiktų su kokiais užtepais.
Pyragas su kava
Labai paprastas, greitai padaromas pyragas. Labiausiai patiko tai, jog sulaistyti galima ne tik kava, bet kuo tik širdis geidžia. Ką aš taip ir padariau – pusę sulaisčiau truputį praskiestu braškių sirupu, nes pagailėjau savo vyro ir merginos (jie pas mane kavos nemėgsta) ? Tad visi buvom patenkinti, nes pyragas buvo drėgnas, su švelniu kavos ar braškių skoniu.
sudomino sis desertas. Norejau paklausti,kokius irisus naudojote?Ar kukuruzu lazdeles turi buti nesaldzios?
Irisus paprasčiausius lietuviškus naudoju – tokie kvadratiniai, geltonam fone žalias dobilo lapelis nupaišytas. Kukurūzų lazdeles galima ir saldžius, ir nesaldžius naudoti. Mes kažkaip nesaldžių čia nerandam pirkti, tai naudoju bet kokius saldžius.
Aciu uz atsakyma. Si vakara darysiu 🙂
Linkiu neapsivalgyti 🙂 Pas mus jei tik šį skanėstą darom, tai su vyru apsivalgom… Labai jau ji dievinam 🙂
Hmmm koks skanumynas – atrodė laaaabai daug pradžioje, net norėjau gaminti tik pusę normos – bet tiesiog SURYJOME viską. L.skanus ir elementarus 🙂
Aš tai stengiuosi bent dalį atiduoti seneliams, nes dviem suaugusiems ir dviem mažiems vaikams tai garantuotas persivalgymas 🙂 Paskui jauti didį malonumą ir savęs graužimą 🙂
Ojei, kaip ačiū už receptą, kaip smagu, kad jį atsitiktinai aptikau! Čia ir mano vaikystės skanėstas, jį darydavo močiutė, bet dabar jau pati nebeprisimena… Tik ji nepjaustydavo gabaliukais, o drėgnom rankom formuodavo rutuliukus (teniso kamuoliuko dydžio); aš juos vadindavau irisiniais kukuliais 😀 na ką, važiuosim pirkti kukurūzų :}