Bulvių duona
- Details
- 6 Comments
Pagaliau po ilgos pertraukos radau duoną, kurią valgydamas aikčioja mano vyras 🙂 Taaaip… ilgai buvom stigę ant duonos be plutelės, tačiau turiu vilčių (ir gan didelių), kad ši duona bus dabar gaminama dažnai, gal net padarysim pertrauką nuo iki šiol keptos duonos. O kalbant apie skonį, jis truputį primena švilpikus 🙂
Bulvių duona
Užtruksime:
Išeiga: 2 nedideli kepaliukai arba 1 kg kepalas
Kaloringumas: 2266 kcal / viso
Ingredientai:
- 500 g aukščiausios rūšies miltų
- 1 a.š. druskos
- 15 g sviesto
- 7 g greitai veikiančių džiovintų mielių
- 250 g virtų bulvių, šaltų ir sugrūstų
- apie 250 g vandens ar pieno, šilto
- saulėgražų aliejaus, patepti
Instrukcijos:
- Supilti miltus ir druską į didelį dubenį, įtrinti į juos sviestą, įmaišyti mieles.
- Įmaišyti bulves, trinant jas su miltais.
- Viduryje padaryti duobutę ir įpilti į ją tiek vandens, kad galima būtų užmaišyti minkštą, gana lipnią tešlą.
- Ant šiek tiek pabarstyto miltais paviršiaus minkyti tešlą, kol taps vienalytė ir tąsi.
- Suformuoti iš jos rutulį ir įdėti į truputį aliejumi pateptą didelį dubenį. Pridengti aliejumi patepta maistine plėvele ir laikyti šiltai 1 valandą arba kol tešla pakils dvigubai.
- Išimti tešlą ant truputį miltais pabarstyto paviršiaus ir kelis kartus kumštelėti. Minkyti, kol taps vienalytė ir tąsi.
- Aliejumi patepti kepimo skardeles.
- Padalyti tešlą pusiau, suformuoti tokio dydžio kepalėlius, kad tilptų į skardeles, pakišant galus po apačia.
- Įdėjus juos į kepimo skardeles pridengti aliejumi patepta maistine plėvele ir laikyti apie 30 minučių arba kol tešla pasieks skardelių kraštus.
- Kepti iki 230°C įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių, sumažinus temperatūrą iki 200°C kepti dar 20-25 minutes arba kol duona parus.
- Pastuksenti į kepaliukų pagrindus. Jei duona iškepusi, pasigirs duslus garsas.
- Skanaus!
Pastabos: duoną minkiau ir kildinau duonkepėje. Išėmusi tešlą truputį paminkiau, suformavau kepalą ir dėjau atgal į duonkepės indą be maišiklių. Palikau pakilti pusvalandžiui, tada kepiau 40-50 minučių.
Šaltinis: Mary Berry. Klasikinė virtuvė (Alma littera, 2005)
Leave a Comment
Vyšnių pyragas su šokoladu pagal Kas nutiko virtuvėje?
Šį pyragą nusižiūrėjusi buvau jau seniai, nes šaldiklyje dar vis turiu nemažai vyšnių. Ir kasdien po darbo grįžusi vis žadu kepti, bet tai tas, tai anas ir niekaip neužtekdavo laiko, bet šį savaitgalį sakiau dabar arba niekada 🙂 Gerai, kad visgi buvo “dabar”. Kepiau iš pusės porcijos, tai visi liko tuo nepatenkinti. Vyras tik paragavęs pasakė “kepsi DAR”. Mažasis dar ilgai su ašarom akyse sukosi aplink tuščią lėkštę ir rodė gailiai pirštuku, kad nori dar. Gerai tai, jog vyšnių dar yra šaldiklyje, tad joms manau ilgai laukti nereikės 🙂
Kalėdiniai meduoliai
Nors Kalėdos jau praėjo, tačiau kitiems metams noriu išsisaugoti šį receptą. Išskirtinis jis tuo, jog į sudėtį įeina grietinė ir visai nedaug sviesto. Kadangi sausainiai buvo skirti vaikams pagraužti prieš miegą, tai papuošimų jokių nedariau. O iš kitos pusės, kam to reikia? Jei sausainiai ir patys labai skanūs 🙂
Moliūginiai keksiukai su šokolado gabaliukais
Mažinam šaldiklio atsargas ir didinam vietą būsimoms naujoms atsargoms. Tad iš moliūgų tyrės kepiau keksiukus, kurie sakyčiau yra visai dietiniai. Juos pasirinkau, kadangi mano vaikai mėgsta visada užkąsti prieš miegą, o aš nenoriu kad tai būtų labai saldus užkandis. Pasirinkimas sulaukė įvertinimo – kitai dienai vaikai paliko vos 10 keksiukų (žinoma ir tėtis prisidėjo 🙂 ). Tad teko sutarti kitos dienos vakare, kad greitai kepsim vėl, nes keksiukai buvo ne itin saldūs, bet drėgni ir svarbiausia su šokoladu 🙂
Pyragėliai su fermentiniu sūriu
Labai skanūs pyragaičiai. Jei namuose turiu virtos dešros, visada ir ją sudedu. Tada belieka pasiimti pomidorų padažo ir gaunasi ale picos 🙂 Čia dedu jau dvigubą porciją, nes vienos per mažai, o nuo trigubos persivalgom 🙂
Morkų sklindžiai
Po kelių iš eilės nesėkmių bandant pagaminti ką nors ne tik valgomo bet ir skanaus iš morkų, paėmiau tikriausiai patį paprasčiausią receptą (eilinį kartą iš vaikiškų receptų kolekcijos). Ir supratau, kad vos per kelias minutes tavo (ar tavo vaiko) lėkštėje gali būti paprasti ir skanūs sklindžiai. Mes (aš ir mano mergaičiukė) valgėm juos pusryčiams, o va vyras (morkų nemylėtojas) pasakė, kad visai valgoma ?
o vien tik duonkepei negalima viso darbo patiketi?:) Kodel reikia isimti ir paminkyti, formuoti kepaliuka? Blogai issimaiso?
Aš išėmiau tešlą todėl, kad norėjau duoną kepti be maišiklių 🙂 O kai išėmiau, tai reikėjo įduoti tešlai formą 🙂 Jei būčiau tik sumetusi, tai negraži duonos forma būtų.
Bet jei nenori žaisti su maišiklių išėmimu, tai pilnai galima duonai užstatyti kokią programą ir išminkius iš karto iškepti 🙂
Laba diena.Susigundziau isbandyti,bet…ypatingai bukai prasom paaiskint minti:tilpų į skardeles, pakišant galus po apačia
Kokius galus?Kieno?I kokia apacia?
Hmmm visų pirma rašybos klaidą pataisiau 🙂
Dabar galvoju kaip čia paaiškinti, kad būtų aiškiau. Aš visada duoną iškočioju maždaug iki 1cm storio su kočėlu į stačiakampį, kurio vienas šonas yra kepimo indo ilgio. Iškočiotą stačiakampį susuku į ritinėlį. Jei sukant tešla pasispaudė ir „pailgėjo” ir nebetelpa į skardelę, kraštus truputį palenkti į apačią, kad duonos viršaus išvaizda nenukentėtų.
Ar bent truputį aiškiau? 🙂
Pukš į žondą!:)Aiškiau
[…] (Šaltinis: čia) […]