Bulvių duona
- Details
- 6 Comments
Pagaliau po ilgos pertraukos radau duoną, kurią valgydamas aikčioja mano vyras 🙂 Taaaip… ilgai buvom stigę ant duonos be plutelės, tačiau turiu vilčių (ir gan didelių), kad ši duona bus dabar gaminama dažnai, gal net padarysim pertrauką nuo iki šiol keptos duonos. O kalbant apie skonį, jis truputį primena švilpikus 🙂
Bulvių duona
Užtruksime:
Išeiga: 2 nedideli kepaliukai arba 1 kg kepalas
Kaloringumas: 2266 kcal / viso
Ingredientai:
- 500 g aukščiausios rūšies miltų
- 1 a.š. druskos
- 15 g sviesto
- 7 g greitai veikiančių džiovintų mielių
- 250 g virtų bulvių, šaltų ir sugrūstų
- apie 250 g vandens ar pieno, šilto
- saulėgražų aliejaus, patepti
Instrukcijos:
- Supilti miltus ir druską į didelį dubenį, įtrinti į juos sviestą, įmaišyti mieles.
- Įmaišyti bulves, trinant jas su miltais.
- Viduryje padaryti duobutę ir įpilti į ją tiek vandens, kad galima būtų užmaišyti minkštą, gana lipnią tešlą.
- Ant šiek tiek pabarstyto miltais paviršiaus minkyti tešlą, kol taps vienalytė ir tąsi.
- Suformuoti iš jos rutulį ir įdėti į truputį aliejumi pateptą didelį dubenį. Pridengti aliejumi patepta maistine plėvele ir laikyti šiltai 1 valandą arba kol tešla pakils dvigubai.
- Išimti tešlą ant truputį miltais pabarstyto paviršiaus ir kelis kartus kumštelėti. Minkyti, kol taps vienalytė ir tąsi.
- Aliejumi patepti kepimo skardeles.
- Padalyti tešlą pusiau, suformuoti tokio dydžio kepalėlius, kad tilptų į skardeles, pakišant galus po apačia.
- Įdėjus juos į kepimo skardeles pridengti aliejumi patepta maistine plėvele ir laikyti apie 30 minučių arba kol tešla pasieks skardelių kraštus.
- Kepti iki 230°C įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių, sumažinus temperatūrą iki 200°C kepti dar 20-25 minutes arba kol duona parus.
- Pastuksenti į kepaliukų pagrindus. Jei duona iškepusi, pasigirs duslus garsas.
- Skanaus!
Pastabos: duoną minkiau ir kildinau duonkepėje. Išėmusi tešlą truputį paminkiau, suformavau kepalą ir dėjau atgal į duonkepės indą be maišiklių. Palikau pakilti pusvalandžiui, tada kepiau 40-50 minučių.
Šaltinis: Mary Berry. Klasikinė virtuvė (Alma littera, 2005)
Leave a Comment
Avižinių dribsnių keksiukai su džiovintais vaisiais
Aš kažkodėl visada kreivai žiūriu į kepinius su džiovintais vaisiais. Bet gėda prisipažinti… Iškepiau ir pati viena pusę suvalgiau… Rūgpienis keksiukams suteikė varškės skonį. Na tiesiog labai skanu 🙂
Cukinijų pyragas su tunu
Labai skanus pyragas. Prapjauto net nepavyksta nufotografuoti, nes labai jau greitai išnyksta. Sultingas, tikrai nėra sausas. Dėl tos priežasties vyras vos ne pusę pyrago vienu prisėdimu suvalgo 🙂
Vištienos ir cukinijų pyragas
Kai tik atradom cukinijų pyragą su tunu, jis mūsų šeimoje tapo favoritu. Tačiau turėjom bėdą – vaikai nevalgo tuno. Po kiek laiko atradau Forellės puslapyje panašų pyragą su kalakutiena (aš naudoju vištieną). Ir žinoma, tik kelis kartus iškepusi supratau, kad tai tas pats pyragas, tik tunas pakeistas į kalakutieną. Kaip bebūtų, tuno ir vištienos pyragai skoniu labai skiriasi, čia manau didžiausią įtaką daro būtent prieskoniai. Kadangi pyragą su vištieną valgo jau vienas iš mano vaikų, tai darau ganėtinai švelnų, bet šiaip mes su vyru mėgstam įdėti daugiau aštresnių prieskonių, tad paskutinį kartą kepdama sudėjau vištienos marinato likutį, kuris buvo tikrai aštrus. Tai vyras sakė – the best 🙂
Obuolių pyragas su kokoso drožėmis
Kas valgė buvo sužavėti ir labai džiaugėsi, kai pasiūliau kitą dieną vėl šį pyragą iškepti, nes pyrago gaunasi ganėtinai nedaug, o skonis neišpasakytas.
o vien tik duonkepei negalima viso darbo patiketi?:) Kodel reikia isimti ir paminkyti, formuoti kepaliuka? Blogai issimaiso?
Aš išėmiau tešlą todėl, kad norėjau duoną kepti be maišiklių 🙂 O kai išėmiau, tai reikėjo įduoti tešlai formą 🙂 Jei būčiau tik sumetusi, tai negraži duonos forma būtų.
Bet jei nenori žaisti su maišiklių išėmimu, tai pilnai galima duonai užstatyti kokią programą ir išminkius iš karto iškepti 🙂
Laba diena.Susigundziau isbandyti,bet…ypatingai bukai prasom paaiskint minti:tilpų į skardeles, pakišant galus po apačia
Kokius galus?Kieno?I kokia apacia?
Hmmm visų pirma rašybos klaidą pataisiau 🙂
Dabar galvoju kaip čia paaiškinti, kad būtų aiškiau. Aš visada duoną iškočioju maždaug iki 1cm storio su kočėlu į stačiakampį, kurio vienas šonas yra kepimo indo ilgio. Iškočiotą stačiakampį susuku į ritinėlį. Jei sukant tešla pasispaudė ir „pailgėjo” ir nebetelpa į skardelę, kraštus truputį palenkti į apačią, kad duonos viršaus išvaizda nenukentėtų.
Ar bent truputį aiškiau? 🙂
Pukš į žondą!:)Aiškiau
[…] (Šaltinis: čia) […]