Tarybinis batonas
- Details
- 4 komentarai
Šis batonas jau nežinau kiek rusiškų ir lietuviškų blogų ir forumų aplankė. Bet pagal nuorodas daugiau mažiau visi nurodė į hlebopechka.ru, tad tikriausiai tai pradinis šaltinis 🙂 Tačiau deja negaliu pasakyti, kad man labai sekėsi kepti tą batoną. Jau tikriausiai kepu jį gal kokį penktą kartą, bet puikiai pavyko tik pirmą kartą, toliau sekė keli nesėkmingi variantai. Tačiau jie visi buvo dėl mano pačios kaltės – tai perkildinau, tai miltai pasibaigė ir teko maišyti su ruginiais, tai dar kas sutrukdo. Na bet šis variantas buvo pagaliau tas sėkmingasis. Nors tiesą pasakius vis tiek man atrodo, kad tešla buvo kiek per minkšta. Bet vėlgi dėl mano papildomai įpilto vandens 🙂 Na nieko nekaltinu 🙂 Tik džiaugiuosi, kad pagaliau išėjo kažkas daugiau mažiau nufotografuotino. Skonis tikrai geras, tikras batonas, tačiau kitą kartą maišyčiau su pienu, o ne su vandeniu, nes tada duona būna tokia švelnesnės tekstūros.
Tarybinis batonas
Užtruksime:
Išeiga: 2 batonai
Kaloringumas: 1097 kcal / batonas
Ingredientai:
- 260 ml šilto vandens ar pieno
- 40 g sviesto
- 1 1/2 v.š. cukraus
- 1 1/2 a.š. druskos
- 500 g kvietinių miltų
- 1 3/4 a.š. sausų mielių
Instrukcijos:
- Visus produktus sudėti eilės tvarka į duonkepę ir nustatyti funkciją “Tešlos minkymas ir kildinimas”.
- Kai programa baigiasi, tešlą išimti ant miltais pabarstyto paviršiaus ir perminkius kelis kartus padalinti į dvi dalis ir suformuoti batonus.
- Juos sudėti į kepimo skardą ir pastatyti į šiltą vietą, kol tešla padvigubės – man užtruko apie 50min., nes kildinau orkaitėje įjungtoje ant žemiausios įmanomos temperatūros.
- Tada įpjauti batonus įstrižai ir patepti viršų pienu, paplaktu kiaušiniu ar grietinėle.
- Įjungti orkaitę ir nustatyti 180°C temperatūrą.
- Kepti 30-35 minutes, arba kol batonai gražiai paruduos.
- Skanauti su sviestu ar namine nutella 😉
Šaltinis: hlebopechka.ru
Leave a Comment
Vafliai-picos
Kai šiandien vaikams pasakiau, kad pietums bus vafliai-picos, su didžiausiu nekantrumu laukė kol jie iškeps ir žinoma dingo greitai. Dukra net ir po šokių užsiėmimo grįžusi, likučius tikrąja ta žodžio prasme išlaižė (reikėjo atidžiai pasižiūrėti į lėkštę, kad suprasti, jog ji neplauta :)). Ir kad negalvotumėte, jog čia laukinių banda gyvena, padažo laižymas vyko blynu, ne liežuviu 🙂
Kreminis rabarbarų pyragas
Pyragas keptas vasaros pradžioje, bet savaitgalį dar mačiau kelis rabarbarus Maximoje, tad gal pas kažką dar užsilikę jų yra. Pyragas tikrai nėra labai saldus. Aš kitą kartą netgi dvigubinčiau cukraus kiekį, arba šiek tiek mažinčiau rabarbarų kiekį. Nežiūrint to, pyragas atvėsintas buvo skalsiai suvalgytas, tiek vaikų, tiek suaugusiųjų.
Greitos baronkytės
Baronkytės labai skanios ir kas svarbiausia greitai pagaminamos. Kitos dienos man regis net ir nesulaukė, nes įsisukom valgyti kaip “sėmkes” 🙂 .
Sultingi obuolių vafliai
“Va šitų blynų tai dar norėsiu” – pagaliau ištarė mano antroji pusė ? “Prie jų net padažo nereikia, nes labai sultingi” – pratęsė toliau. O aš nusprendžiau, kad kitą kartą dėčiau tik pusę sviesto normos, nes kiek jautėsi sviestas, o man patinka tokie sausučiai.
Moliūginiai keksiukai
Daugumoje kepinių, į kurių sudėtį įeina moliūgo tyrė, naudojami meduoliniai prieskoniai – cinamonas, gvazdikėliai, imbieras. Bet man visada norėjosi paprastesnių skonių moliūginių kepinių, nes mano šeimoje meduoliniai prieskoniai ne itin mėgstami. Tad kai iškepiau šių keksiukų, supratau, jog tai būtent tai ko ir norėjau. Keksiukai visada greitai išnyksta. Kadangi juos vaikai mėgsta, tai iškepu ir dalį stengiuosi užšaldyti. O tada jau kai vaikai užsinori prieš miegą kažko skanaus, o kažką eiti kepti jau ne laikas, gelbsti šaldiklis, keksiukai ir mikrobangė 🙂 Tik viena minutė ir keksiukai pakvimpa lyg ką tik iškepti, būna minkštučiai ir svarbiausia skanūs.
Vajei sunku, ir batoną kepti ir nutelą naminę gaminti, o dar ir pieno reiks gauti. Na tarybiniu būdu. O šiaip tai puikiai atrodo, tik aš neturiu didelio noro batonus kepti, gal nejaučiu sentimentų tiems seniesiems. Bet va duoną tai norėčiau gerai mokėti kepti.
O kaip dėl tos duonkepės, ar verta investicija? Mes su vyru kalbam, svarstom, tik aš galvoju virtuvė ne gyuminė, visko nesusipirksi.
😀 Na nėra viskas taip jau sudėtinga 🙂 Sentimentų ir man nėra labai didelių, nes iš tiesų tai nelabai ką ir pamenu (bent jau kalbant apie maistą), nes iš tų laikų atsimenu tik kramtomas Paršiukas Čiukas :).
Duonkepė man asmeniškai vienas iš tų virtuvinių prietaisų, kuris pilnai atsipirko. Pradžioje kepdavau duoną joje, paskui po 1,5 metų nuolatinio duonos kepimo, atsibodo. Tad nuo to laiko nuolatos minkau ir kildinu tešlą joje, bet kepu orkaitėje. Kadangi mano virtuvėje žiemą ypatingai šalta, tai be jos ilgai kankinčiausi, o ir priežiūros daug mažiau tešlai. Taip kad kai ją nusipirkau tai 2 metus iš parduotuvės duonos visai nebepirkau (o apie save nepasakyčiau, kad esu duonos kepimo profė :)), ir dabar parduotuvinę duoną nusiperku ir pykdama ant savęs valgau… skonis tikrai nesulyginamas ir dar neradau pirktinės duonos kuri po naminės man tiktų.
Aš irgi turiu duonkepę ir labai esu ja patenkinta. Aišku duonos nekepu taip dažnai, kaip tada, kai ją nusipirkau, bet visokias tešlas maišau-minkau ir jei reikia kildinu tik su duonkepe 😉
Neseniai nusipirkau duonkepę, tai kai mažas vaikas negaliu atsidžiaugt. 🙂