Menu

Keksiukai su uogomis

  • Keksiukai su uogomis
  • Keksiukai su uogomis
  • Details
  • Leave a Comment
  • Related Items
Keksiukai su uogomis


Autorius: Aušra

Data:

Tai buvo grynai impulsyvus kepinys. Bevartydama žurnalus apie vaikų auginimą pamačiau juos skyrelyje “Gaminame kartu” 🙂 Na kartu, tai kartu. Pasiūliau vaikams ir jie su malonumu ėmėsi darbo. Tik teko man viską iš anksto sumatuoti ir sudėti ant stalo, kad jiems nebūtų kada nuobodžiauti. Keksiukai išėjo labai kvapnūs. Negalėjau susilaikyti suvalgiusi tik vieną 🙂 Kvepėjo pasakiškai, o skonis buvo dieviškas – bananai suteikė drėgnumo, uogos – lengvos rūgštelės, o apelsinai aromatą. Vaikai su mielu noru suvalgė likusius keksiukus ir kitą dieną. Tad tikrai numačiusi juos pakartoti artimiausiu metu vėl.

Keksiukai su uogomis

Užtruksime:
Porcijų kiekis: 12 porcijų
Kaloringumas: 144 kcal / porcija

Ingredientai:
1 p. = 237 ml

  • 200 g miltų
  • 1 a.š. kepimo miltelių
  • 1/2 p. cukraus
  • 50 g sviesto, lydyto
  • 2 v.š. juodųjų serbentų (originale buvo mėlynės)
  • 2 v.š. pieno
  • 2 v.š. apelsino sulčių
  • 1 apelsino žievelės geltonas sluoksnis
  • 1 kiaušinis
  • 1 bananas
  • 1 a.š. vanilinio cukraus

Instrukcijos:

  • Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir cukrumi.
  • Kitame inde išplakti kiaušinį su pienu, apelsino sultimis ir lydytu sviestu.
  • Sutrinti uogas ir bananą šakute bei supilti į skystų produktų indą.
  • Sudėti apelsino žievelę ir po truputį įmaišyti miltų mišinį.
  • Gauta masė turi būti ganėtinai tiršta. Tešlą padalinti į keksiukų formeles ir kepti įkaitintoje iki 200°C orkaitėje apie 15-20 minučių.
  • Skanauti su skania arbata arba vienus 🙂

Šaltinis: žurnalas Твой малыш 2011 01. Питание малыша

Leave a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Tarybinis batonas

Tarybinis batonas

Šis batonas jau nežinau kiek rusiškų ir lietuviškų blogų ir forumų aplankė. Bet pagal nuorodas daugiau mažiau visi nurodė į hlebopechka.ru, tad tikriausiai tai pradinis šaltinis 🙂 Tačiau deja negaliu pasakyti, kad man labai sekėsi kepti tą batoną. Jau tikriausiai kepu jį gal kokį penktą kartą, bet puikiai pavyko tik pirmą kartą, toliau sekė keli nesėkmingi variantai. Tačiau jie visi buvo dėl mano pačios kaltės – tai perkildinau, tai miltai pasibaigė ir teko maišyti su ruginiais, tai dar kas sutrukdo. Na bet šis variantas buvo pagaliau tas sėkmingasis. Nors tiesą pasakius vis tiek man atrodo, kad tešla buvo kiek per minkšta. Bet vėlgi dėl mano papildomai įpilto vandens 🙂 Na nieko nekaltinu 🙂 Tik džiaugiuosi, kad pagaliau išėjo kažkas daugiau mažiau nufotografuotino. Skonis tikrai geras, tikras batonas, tačiau kitą kartą maišyčiau su pienu, o ne su vandeniu, nes tada duona būna tokia švelnesnės tekstūros.

Kauliukai (Ossi dei Morti)

Kauliukai (Ossi dei Morti)

Paperka mane skambūs pavadinimai 🙂 Čia juk patys paprasčiausia sausainiai, bet kai pavadinimas toks neįprastas, taip ir norisi pabandyti 🙂 O sausainiai gaunasi gan kieti, todėl geriausia daryti juos kuo plonesnius. Skaniausia valgyti su karštu šokoladu ar kava (galima net pamirkyti). Italai juos kepa Visų šventųjų dienos proga. Kodėl sugalvotas toks pavadinimas manau aišku 🙂 – primena numirėlio kauliukus.

Sūrio pyragas su moliūgu

Sūrio pyragas su moliūgu

Pasakiškai skanus, burnoje tirpstantis pyragas. Bet tuo pačiu ir labai sotus, sočiai užtenka vieno gabaliuko. Visų įvertinimai buvo labai geri, o vyras tiesiog negalėjo juo atsidžiaugti.

Ruginės duonos sklindžiai

Ruginės duonos sklindžiai

Jau seniai suku galvą, kur galima būtų skaniai sunaudoti užsilikusią ruginę duoną. Visai netyčia beieškodama sklindžių receptų šiandienos vakarienei, savo sename archyve radau šiuos sklindžius. Man labai patiko. Tiems, kam patinka ką tik iškeptos duonos kvapas irgi tikrai patiks 🙂

Vafliai-picos

Vafliai-picos

Kai šiandien vaikams pasakiau, kad pietums bus vafliai-picos, su didžiausiu nekantrumu laukė kol jie iškeps ir žinoma dingo greitai. Dukra net ir po šokių užsiėmimo grįžusi, likučius tikrąja ta žodžio prasme išlaižė (reikėjo atidžiai pasižiūrėti į lėkštę, kad suprasti, jog ji neplauta :)). Ir kad negalvotumėte, jog čia laukinių banda gyvena, padažo laižymas vyko blynu, ne liežuviu 🙂