Keksiukai su uogomis
- Details
- Leave a Comment
Tai buvo grynai impulsyvus kepinys. Bevartydama žurnalus apie vaikų auginimą pamačiau juos skyrelyje “Gaminame kartu” 🙂 Na kartu, tai kartu. Pasiūliau vaikams ir jie su malonumu ėmėsi darbo. Tik teko man viską iš anksto sumatuoti ir sudėti ant stalo, kad jiems nebūtų kada nuobodžiauti. Keksiukai išėjo labai kvapnūs. Negalėjau susilaikyti suvalgiusi tik vieną 🙂 Kvepėjo pasakiškai, o skonis buvo dieviškas – bananai suteikė drėgnumo, uogos – lengvos rūgštelės, o apelsinai aromatą. Vaikai su mielu noru suvalgė likusius keksiukus ir kitą dieną. Tad tikrai numačiusi juos pakartoti artimiausiu metu vėl.
Keksiukai su uogomis
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 12 porcijų
Kaloringumas: 144 kcal / porcija
Ingredientai:
1 p. = 237 ml
- 200 g miltų
- 1 a.š. kepimo miltelių
- 1/2 p. cukraus
- 50 g sviesto, lydyto
- 2 v.š. juodųjų serbentų (originale buvo mėlynės)
- 2 v.š. pieno
- 2 v.š. apelsino sulčių
- 1 apelsino žievelės geltonas sluoksnis
- 1 kiaušinis
- 1 bananas
- 1 a.š. vanilinio cukraus
Instrukcijos:
- Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir cukrumi.
- Kitame inde išplakti kiaušinį su pienu, apelsino sultimis ir lydytu sviestu.
- Sutrinti uogas ir bananą šakute bei supilti į skystų produktų indą.
- Sudėti apelsino žievelę ir po truputį įmaišyti miltų mišinį.
- Gauta masė turi būti ganėtinai tiršta. Tešlą padalinti į keksiukų formeles ir kepti įkaitintoje iki 200°C orkaitėje apie 15-20 minučių.
- Skanauti su skania arbata arba vienus 🙂
Šaltinis: žurnalas Твой малыш 2011 01. Питание малыша
Stori blynai
Net keista, kad visų reikalingų produktų buvo namuose. Tad nedelsdama kibau išbandyti iš naujos knygutės kažko skanaus. O skanu buvo tikrai… labai labai… Sėdžiu prisikirtusi ligi soties ir vis tiek dar akys žiūri į tuos kelis likusius lėkštėje blynelius… Ir kaip džiaugiausi, kad dariau tik iš pusės kiekio. Nors knygoje parašyta, kad čia viskas tik dviems porcijoms, mano akimis žiūrint čia visos šešios ?
Sausainiai su varškės sūriu
Vieną kartą seneliai nupirko anūkams turguje naminio varškės sūrio. Tačiau sūris pasirodė neesąs toks skanus, kaip kad visi tikėjosi. Ilgai ir liūdnai gulėjo sūris šaldytuvo kamputyje susitraukęs, kol išaušo laiminga diena ir sūris buvo sunaudotas nesaldiems sausainiams, kurių skonis buvo unikalus – tarp sausainių ir keptų varškėčių. Visi liko patenkinti – vaikai, kad gavo skanių užkandžių, sūris – kad vis dėlto buvo skaniai suvalgytas, tėveliai – kad pinigai nebuvo išmesti veltui.
Pynutė
Ši pynutė man labai skani. Kepiau ne vieną kartą ir net ne du. Paskutinį kartą kai kepiau, suminkiusi tešlą duonkepėje ją įdėjau lėtam kilimui į šaldytuvą. O kitą rytą atsikėlusi supyniau pynutę, pakildinau valandžiukę ir kepiau. Taip ką tik iškeptą duonytę skanavome jau per savaitgalio pusryčius.
Moliūginis pyragas su šokoladu ir riešutais
Dar nemačiau, kad pyragas taip greitai išnyktų. Ir negana to, visi prašytų recepto 🙂 Tikrai buvau maloniai nustebinta visų. Tad receptą vedu be eilės, nors tai mano paskutins kepinys, o prieš jį laukia eilėje dar gal penki receptai. Šiaip pažodžiui verčiant pyragas turėtų vadintis Moliūgine blondine 🙂 Bet lietuviško tinkamo atitikmens nesugalvojau, tad tebūnie tai tiesiog pyragu, tik labai labai skaniu 🙂
Picos padas, ruoštas duonkepėje
Savaitgaliais jau tampa įprasta, jog daromės picą. Gal taip nutiko dėl to, jog su duonkepe pasiruošiu picos padų keliems kartams ir juos užsišaldau. O kai ateina penktadienis, tiesiog ištraukiu vieną gabaliuką ir padedu į šaldytuvą atšilti. Kitą dieną tik ištampau padą ir sumetu viską ką turim šaldytuve ant viršaus. Bet čia jau kita istorija 🙂
