Keksiukai su uogomis
- Details
- Leave a Comment
Tai buvo grynai impulsyvus kepinys. Bevartydama žurnalus apie vaikų auginimą pamačiau juos skyrelyje “Gaminame kartu” 🙂 Na kartu, tai kartu. Pasiūliau vaikams ir jie su malonumu ėmėsi darbo. Tik teko man viską iš anksto sumatuoti ir sudėti ant stalo, kad jiems nebūtų kada nuobodžiauti. Keksiukai išėjo labai kvapnūs. Negalėjau susilaikyti suvalgiusi tik vieną 🙂 Kvepėjo pasakiškai, o skonis buvo dieviškas – bananai suteikė drėgnumo, uogos – lengvos rūgštelės, o apelsinai aromatą. Vaikai su mielu noru suvalgė likusius keksiukus ir kitą dieną. Tad tikrai numačiusi juos pakartoti artimiausiu metu vėl.
Keksiukai su uogomis
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 12 porcijų
Kaloringumas: 144 kcal / porcija
Ingredientai:
1 p. = 237 ml
- 200 g miltų
- 1 a.š. kepimo miltelių
- 1/2 p. cukraus
- 50 g sviesto, lydyto
- 2 v.š. juodųjų serbentų (originale buvo mėlynės)
- 2 v.š. pieno
- 2 v.š. apelsino sulčių
- 1 apelsino žievelės geltonas sluoksnis
- 1 kiaušinis
- 1 bananas
- 1 a.š. vanilinio cukraus
Instrukcijos:
- Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir cukrumi.
- Kitame inde išplakti kiaušinį su pienu, apelsino sultimis ir lydytu sviestu.
- Sutrinti uogas ir bananą šakute bei supilti į skystų produktų indą.
- Sudėti apelsino žievelę ir po truputį įmaišyti miltų mišinį.
- Gauta masė turi būti ganėtinai tiršta. Tešlą padalinti į keksiukų formeles ir kepti įkaitintoje iki 200°C orkaitėje apie 15-20 minučių.
- Skanauti su skania arbata arba vienus 🙂
Šaltinis: žurnalas Твой малыш 2011 01. Питание малыша
Moliūginiai forminiai sausainiai
Apie šiuos sausainius galvojau labai ilgai 🙂 Tikriausiai dar prieš sugrįžtant į darbą norėjau iškepti, bet… Laimei išsiėmiau iš šaldiklio moliūgų tyrę ir sunaudojau tik pusę, o likusi pusė liko kaip tik šiems sausainiams 🙂 Tešlą kočiojau labai plonai, nes man patinka ploni sausainiukai. Tad gavosi jų tikrai daug, nors ir gaminau tik iš pusės normos. Čia ir pateiksiu jums jau padalintą receptą. Beje, darbe suėjo kaip saulėgrąžos 🙂
Mieliniai blynai
Kaip dažnai nutinka, vėstant orams norisi jaukesnio, šilto maisto. Todėl pusryčiams puiku atsiminti seniai bekeptus mielinius blynus. Šie blynai pirmą kartą buvo išbandyti tikriausiai kai antrą kartą gyvenime pažindinausi su mielėmis ir jų panaudojimu (apie pirmą kartą bus kada nors irgi). Žinau, kad mielinių blynų receptų pilnas internetas, tačiau kaip ir dauguma dalykų – pirmi būna įsimintiniausi.
Šokoladinis pyragas su obuoliais
Šis pyragas laukė savo eilės nuo pernai metų. Kažkaip tais metais per obuolių sezoną nesuspėjau iškepti, o paskui nepirksi gi obuolių, kai namai ir taip pilni visokio gėrio 🙂 Todėl šiais metais jis buvo pirmasis ir kol kas vienintelis pyragas su obuoliais. Tiesą pasakius, realybėje jis gavosi daug gražesnis nei knygos nuotraukoje. Na savo nuotraukų nepulsiu vertinti 🙂 Žinau, kad tobulybei ribų nėra. Tačiau tiksliai žinau, jog laukti pyrago tikrai buvo verta – jis labai sultingas ir drėgnas. Tiesiog tirpo burnoje! Vaikai suvalgę pusę (žinoma aš kepiau pusę porcijos), o galvojau seneliams pusę nunešiu. Teko senelius pavaišinti vos po vieną gabaliuką…
Brinzos sūrio apkepas
Kai pamačiau parduotuvėje pirkti Brinzos sūrį, pasigriebiau gabaliuką net negalvodama. O namuose kaip visada jis ganėtinai ilgai gulėjo šaldytuve, kol priartėjo galiojimo laiko pabaiga. Tad ilgai jau netempiau ir atsidariau savo receptų archyvą. Mano nuostabai radau vieną receptą su brinza. Tad ilgai nesvarsčiau – iškepiau šį apkepą vakarienei. Vyrui labai patiko, vaikams pagal suvalgytą kiekį mačiau, jog irgi patiko 🙂 Skonis labai primena šutintus varškėtukus. O mes su vyru juos labai mėgstam, kaip ir švilpikus 🙂 Kitą dieną likučius supjausčiau juostelėmis ir apkepiau svieste – vaikai suvalgė su džiaugsmu. Tad receptas tikrai vertas būtų išsaugotas mano bloge 🙂
Vafliai-picos
Kai šiandien vaikams pasakiau, kad pietums bus vafliai-picos, su didžiausiu nekantrumu laukė kol jie iškeps ir žinoma dingo greitai. Dukra net ir po šokių užsiėmimo grįžusi, likučius tikrąja ta žodžio prasme išlaižė (reikėjo atidžiai pasižiūrėti į lėkštę, kad suprasti, jog ji neplauta :)). Ir kad negalvotumėte, jog čia laukinių banda gyvena, padažo laižymas vyko blynu, ne liežuviu 🙂
