Menu

Brinzos sūrio apkepas

  • Brinzos sūrio apkepas
  • Brinzos sūrio apkepas
  • Details
  • 4 Comments
  • Related Items
Brinzos sūrio apkepas


Autorius: Aušra

Data:

Kai pamačiau parduotuvėje pirkti Brinzos sūrį, pasigriebiau gabaliuką net negalvodama. O namuose kaip visada jis ganėtinai ilgai gulėjo šaldytuve, kol priartėjo galiojimo laiko pabaiga. Tad ilgai jau netempiau ir atsidariau savo receptų archyvą. Mano nuostabai radau vieną receptą su brinza. Tad ilgai nesvarsčiau – iškepiau šį apkepą vakarienei. Vyrui labai patiko, vaikams pagal suvalgytą kiekį mačiau, jog irgi patiko 🙂 Skonis labai primena šutintus varškėtukus. O mes su vyru juos labai mėgstam, kaip ir švilpikus 🙂 Kitą dieną likučius supjausčiau juostelėmis ir apkepiau svieste – vaikai suvalgė su džiaugsmu. Tad receptas tikrai vertas būtų išsaugotas mano bloge 🙂

Brinzos sūrio apkepas

Užtruksime:
Porcijų kiekis: 4 porcijos
Kaloringumas: 500 kcal / porcija

Ingredientai:

  • 250 g brinzos sūrio
  • 250 g kefyro ar pasukų
  • 250 g miltų
  • 2 kiaušiniai
  • 2 v.š. sviesto, lydyto
  • žiupsnelis druskos

Instrukcijos:

  • Brinzą ir kefyrą sudėti į smulkintuvą ir sutrinti į vientisą masę.
  • Sudėti kiaušinius, miltus ir druską. Viską gerai išmaišyti.
  • Tešlą pilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą ir kepti 180°C kol virštus gražiai paruduos. Jei neklystu, kepiau apie valandą, nes viršus ilgai nerudavo.
  • Skanaus!

Šaltinis: kažkoks rusiškas forumas

  1. Indrė says:

    Aš brinzos dar nevalgiau, nors jau irgi mačiau pirkti. O čia kaip suprantu sūrus apkepas išeina? Cukrus turbūt netiktų?

  2. Aušra says:

    Brinza tikrai yra sūroka. Ne veltui buvau mačiusi, kad ją galima keisti fetos sūriu. Ir druskos tikrai reikėjo jau nedidelio žiupsnelio. Man kadangi varškėčiai su uogiene nelabai, tai net nebuvo minties saldžiai bandyti 🙂 Žinoma mano merginai buvo kilusi tokia mintis, bet kai pasakiau kad čia nesaldus apkepas, tai nedrįso bandyti 🙂

  3. Forelle says:

    Atrodo gardžiai, tik lietuviškoji brinza labai jau kieta, seniau būdavo pirkti tokia trapi, minkšta, tai pirmą kartą nuspirkus Vilkyškių pieninės, net nežinojau ką daryti ir sunaudojau vietoj fetos 🙂 tik iškilo klausimas kokia iš tikrųjų ji turi būti.
    Beje, lietuviška feta man irgi pasirodė per kieta

  4. Aušra says:

    Na taip, brinza kurią aš naudojau kietoka buvo, bet kai blenderis po ranka – tai nesudarė didelės bėdos 🙂

Leave a Comment

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Zucchini cake with tuna

Cukinijų pyragas su tunu

Labai skanus pyragas. Prapjauto net nepavyksta nufotografuoti, nes labai jau greitai išnyksta. Sultingas, tikrai nėra sausas. Dėl tos priežasties vyras vos ne pusę pyrago vienu prisėdimu suvalgo 🙂

Greitas kakavinis pyragas

Greitas kakavinis pyragas

Pasirodo iš produktų, kuriuos beveik visada turime šaldytuve, galima išsikepti skanų ir greitą pyragą. Ir nebūtinai netikėtiems svečiams. Reikia ir save karts nuo karto palepinti 🙂

Picos padas su kepimo milteliais

Picos padas su kepimo milteliais

Skirta tiems, kas skuba ir negali iš anksto pasiruošti mielinio picos pado. Mane jis gelbsti jau ne vieną savaitgalį, kai staiga užsimanau picos, o mielinės tešlos šaldiklyje jau nebeturiu. Smagu, kad ir šeima neišbrokavo.

Keptas lavašas

Keptas lavašas

Internete galima surasti daug lavašo panaudojimo būdų, tačiau kažkaip jie manęs vis neužkabindavo tiek, jog parduotuvėje nepamirščiau nusipirkti lavašo. Bet va šitas kažkaip sudomino ir net nusipirkau ne tik lavašą, bet ir maltos mėsos, kuriuos namie nebuvo ? Vyras valgydamas iš karto pareiškė, kad geriau nei jo kažkada kažkur valgyta lazanija. Aš kadangi dar nesusikaupiu lazanijos gamybai, taip jos gyvenime ir nevalgiusi, tad neturiu su kuo lyginti. Bet skanu, ir ganėtinai greitai, ir suvalgėm tik pusę, o kitą pusę užšaldžiau kokiems skaniems greitiems pietums.

Baziniai biskočiai

Baziniai biskočiai

Biskočių esu nusižiūrėjusi ne vieną receptą, tačiau pačiam pirmam kartui nusprendžiau, kad reikia bandyti būtent pačius paprasčiausius – bazinius. O kad jie nebūtų tokie jau labai panašūs į džiūvėsėlius, papuošiau baltu ir juodu šokoladu. Darbe pradžioje pasijuokėm, kad atvežiau džiūvėsėlių, bet jie kažkodėl sėkmingai greitai dingo. Popietinei arbatėlei liko vos keli vargšiukai.