Brinzos sūrio apkepas
- Details
- 4 Comments
Kai pamačiau parduotuvėje pirkti Brinzos sūrį, pasigriebiau gabaliuką net negalvodama. O namuose kaip visada jis ganėtinai ilgai gulėjo šaldytuve, kol priartėjo galiojimo laiko pabaiga. Tad ilgai jau netempiau ir atsidariau savo receptų archyvą. Mano nuostabai radau vieną receptą su brinza. Tad ilgai nesvarsčiau – iškepiau šį apkepą vakarienei. Vyrui labai patiko, vaikams pagal suvalgytą kiekį mačiau, jog irgi patiko 🙂 Skonis labai primena šutintus varškėtukus. O mes su vyru juos labai mėgstam, kaip ir švilpikus 🙂 Kitą dieną likučius supjausčiau juostelėmis ir apkepiau svieste – vaikai suvalgė su džiaugsmu. Tad receptas tikrai vertas būtų išsaugotas mano bloge 🙂
Brinzos sūrio apkepas
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 4 porcijos
Kaloringumas: 500 kcal / porcija
Ingredientai:
- 250 g brinzos sūrio
- 250 g kefyro ar pasukų
- 250 g miltų
- 2 kiaušiniai
- 2 v.š. sviesto, lydyto
- žiupsnelis druskos
Instrukcijos:
- Brinzą ir kefyrą sudėti į smulkintuvą ir sutrinti į vientisą masę.
- Sudėti kiaušinius, miltus ir druską. Viską gerai išmaišyti.
- Tešlą pilti į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą ir kepti 180°C kol virštus gražiai paruduos. Jei neklystu, kepiau apie valandą, nes viršus ilgai nerudavo.
- Skanaus!
Šaltinis: kažkoks rusiškas forumas
Leave a Comment
Karšti picos skonio sumuštiniai
Savaitgalį mano vaikai tiesiog akyse paaugo. Šeštadienį vaikams pasiūliau pusryčiams pasidaryti karštus sumuštinius iš knygos „Berniukai virtuvėje”. Kadangi jiems knygą buvau palikusi iš vakaro virtuvėje atverstą ties receptu, virtuvėje net nesirodžiau ir vaikai patys ten darbavosi – paskaitė ingredientus ir toliau vadovavosi paveiksliukais. Viskas buvo daroma tik iš jų akyčių, t.y. į kiekius visai nebuvo atsižvelgta, bet šis receptas toks lankstus, kad proporcijos čia tik orientacinės. Mes su vyru į virtuvę nuėjom jau kai atėjo laikas įdėti skardą į įkaitintą orkaitę. Kadangi mano mergina būdama maža buvo nusideginusi rankas, tai dar ir po 3 metų ji jaučia baimę karščiui, tad darbuose su orkaite aš mielai vaikams padėjau. Pusryčiai buvo tikrai skanūs!
Bananų ir cukinijų keksiukai
Švelniai bananais kvepiantys keksiukai, kuriems drėgmės suteikia cukinijos. Puikiai galima sunaudoti ir šaldytas tarkuotas cukinijas (tik atšildytas reikia gerai nuspausti sultis).
Tarybinis batonas
Šis batonas jau nežinau kiek rusiškų ir lietuviškų blogų ir forumų aplankė. Bet pagal nuorodas daugiau mažiau visi nurodė į hlebopechka.ru, tad tikriausiai tai pradinis šaltinis 🙂 Tačiau deja negaliu pasakyti, kad man labai sekėsi kepti tą batoną. Jau tikriausiai kepu jį gal kokį penktą kartą, bet puikiai pavyko tik pirmą kartą, toliau sekė keli nesėkmingi variantai. Tačiau jie visi buvo dėl mano pačios kaltės – tai perkildinau, tai miltai pasibaigė ir teko maišyti su ruginiais, tai dar kas sutrukdo. Na bet šis variantas buvo pagaliau tas sėkmingasis. Nors tiesą pasakius vis tiek man atrodo, kad tešla buvo kiek per minkšta. Bet vėlgi dėl mano papildomai įpilto vandens 🙂 Na nieko nekaltinu 🙂 Tik džiaugiuosi, kad pagaliau išėjo kažkas daugiau mažiau nufotografuotino. Skonis tikrai geras, tikras batonas, tačiau kitą kartą maišyčiau su pienu, o ne su vandeniu, nes tada duona būna tokia švelnesnės tekstūros.
Sausainiai su varškės sūriu
Vieną kartą seneliai nupirko anūkams turguje naminio varškės sūrio. Tačiau sūris pasirodė neesąs toks skanus, kaip kad visi tikėjosi. Ilgai ir liūdnai gulėjo sūris šaldytuvo kamputyje susitraukęs, kol išaušo laiminga diena ir sūris buvo sunaudotas nesaldiems sausainiams, kurių skonis buvo unikalus – tarp sausainių ir keptų varškėčių. Visi liko patenkinti – vaikai, kad gavo skanių užkandžių, sūris – kad vis dėlto buvo skaniai suvalgytas, tėveliai – kad pinigai nebuvo išmesti veltui.
Pyragas su rabarbarais
Šiais metais pagaliau išsikovojau, kad darže pradėtume auginti rabarbarą ? Niekas jų pas mus kaip ir nepasigenda, tik aš kažkodėl nerealiai užsimaniau jį turėti. Kadangi šiais metais dar nebuvo jis didelis tai prieš šalčius nupjoviau visus jo kotus ir viską gražiai sunaudojau šiam pyragui. Viskas labai derėjo, švelni rūgštelė, truputis saldumo. Hmmm labai patiko 🙂
Aš brinzos dar nevalgiau, nors jau irgi mačiau pirkti. O čia kaip suprantu sūrus apkepas išeina? Cukrus turbūt netiktų?
Brinza tikrai yra sūroka. Ne veltui buvau mačiusi, kad ją galima keisti fetos sūriu. Ir druskos tikrai reikėjo jau nedidelio žiupsnelio. Man kadangi varškėčiai su uogiene nelabai, tai net nebuvo minties saldžiai bandyti 🙂 Žinoma mano merginai buvo kilusi tokia mintis, bet kai pasakiau kad čia nesaldus apkepas, tai nedrįso bandyti 🙂
Atrodo gardžiai, tik lietuviškoji brinza labai jau kieta, seniau būdavo pirkti tokia trapi, minkšta, tai pirmą kartą nuspirkus Vilkyškių pieninės, net nežinojau ką daryti ir sunaudojau vietoj fetos 🙂 tik iškilo klausimas kokia iš tikrųjų ji turi būti.
Beje, lietuviška feta man irgi pasirodė per kieta
Na taip, brinza kurią aš naudojau kietoka buvo, bet kai blenderis po ranka – tai nesudarė didelės bėdos 🙂