Avižinių dribsnių košė su bananais ir riešutais
- Details
- Leave a Comment
Šis rytas buvo apsiniaukęs, tad buvo puiki proga dar kartą išvirti pusryčiams avižinės košės. Bet paprastos mano vaikai ne itin mėgsta (nors aš linkusi traktuoti, kad dar tiesiog neišmokau skanios išvirti), tad pagalvojau apie saldesnį ir sveikesnį variantą. Bananas švelniai pasaldina, o riešutai suteikia traškumo. Originale siūlė graikinius riešutus naudoti, tačiau mums jie nelabai, todėl keičiau į labiau mėgstamus – lazdyno riešutus. Tik mažiausiasis valgytojas vis tiek užsiprašė kitą kartą kad jo košė būtų be riešutų. Na, noras lengvai įgyvendinamas, riešutus galima tiesiog pagal skonį užsibarstyti kiekvienam atskirai.
Avižinių dribsnių košė su bananais ir riešutais
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 3 porcijos
Kaloringumas: 274 kcal / 1 porcija
Ingredientai:
1 p.= 237 ml
- 1 p. vandens
- 1 p. pieno
- 1 bananas, sutrintas
- 1/2 a.š. vanilinio cukraus
- 1/2 a.š. cinamono
- žiupsnelis muskato riešuto
- žiupsnelis druskos
- 2 v.š. rudojo cukraus ar sirupo (naudojau agavos sirupą)
- 1 p. stambių avižinių dirbsnių
- 1/4 p. kapotų riešutų (naudojau lazdyno riešutus)
Instrukcijos:
- Į puodą supilti vandenį, pieną, sudėti visus prieskonius ir sutrintą šakute bananą. Užvirti.
- Kai skystis užvirs, suberti avižinius dirbsnius ir maišant virti ant vidutinės kaitros apie 8 minutes arba kol košė pasidarys norimo tirštumo.
- Į išvirtą košę įmaišyti kapotus riešutus, išdėlioti į indelius ir tiekti.
- Skanaus!
Šaltinis: Kitchen Simplicity
Šokoladinė-kokosinė granola
Jau kelios savaitės kaip savaitgalį gyvenau su mintimi – pasigaminti granolos, bet kad būtų šokoladinė. Na visgi jai skirta diena atėjo 🙂 Žinoma ji daugiau kakavinė, nei šokoladinė, bet skamba taip gražiau 🙂 Iš tiesų tai kaip ir visos granolos, pasidaro gan paprastai. Tik reikia nepamiršti karts nuo karto pamaišyti. O paskui belieka tik skaniai kramsnoti. O pakramtyti tikrai yra ką 😉
Naminiai Rafaelo
Taigi teko ganėtinai smarkiai improvizuoti, nes šį kartą pritrūkau kokoso drožlių. Tad rezultate gavosi, ne balti rafaelo saldainiai, bet tortų papuošimuose išmaudyti varškės saldainiukai. Patikėkit, tik saldainiukais ir išeina juos pavadinti, nes buvo labai saldu, nors ir dėjau truputėlį mažiau cukraus nei originale. Čia pateikiu savo versiją, kurią visi skaniai suvalgėm per kelias dienas. Ir spėju vyrui tikrai patiko, nes prisikirto šių saldainiukų ir vėl uždraudė man daryti saldumynus…
Sūrio tortas
Mūsų nauji metai buvo sutikti ramiai – namuose kartu su vaikais. Todėl ir ruošimosi nebuvo daug. Ir patiekalus rinkausi greitus bei nesudėtingus, kad galima būtų pabūti su šeima dar senais metais. Šis tortukas abiejuose šaltiniuose buvo labai girtas ir tikrai ne veltui – visiems patiko be išimčių. Tiesą pasakius, kitą dieną man jis buvo tik skanesnis. Dariau 26cm skersmens formoje. Ir siūlau tikrai nedaryti klaidos – kondensuoto pieno ir sūrio masę pašildyti (nors aš juos naudojau kambario temperatūros). Nes kai į masę įmaišiau šaltą plaktą grietinėlę bei supyliau želatiną – sušoko į gumuliukus. Tad teko raitotis rankoves ir visą dubenį dėti į karšto vandens vonelę ir maišyti, kol masė sušilo ir gumuliukai ištirpo. Tikiuosi šiais naujais metais visos bėdos bus tokios pat – viską bus galima greitai ir be nuostolių sutvarkyti 🙂
Apelsinų-bananų glotnutis
O čia gal desertas, gal kai kam pusryčiai, bet tikrai skanu. Jei patinka rūgštelė, tai ir cukraus nereikia dėti – mes nedėjom, kai kam cukraus truputį trūko, bet ne man ?
Bananų-duonos pudingas
Savaitgaliais, per Lietuvos ryto televiziją žiūrime kartu su vaikais Mokausi gaminti laidą. Arba tiksliau ją įsirašome ir žiūrime mums patogiu metu 🙂 Na bet čia jau ne esmė. Taigi kartą pasakiau vaikams – užteks tik žiūrėti, reikia kažko imtis ir išsirinkome kartu, kad ateinantį savaitgalį gaminsime šį pudingą. Kaip sutarėm, taip ir padarėm – aš supirkau visus produktus, juos susvėriau ir pakviečiau vaikus. O toliau jau darbavosi vaikai. Buvo visko 🙂 , bet svarbiausia ramiai reaguoti ir sakyti, kad visiems visko pasitaiko 🙂 Tada neatmušamas noras gaminti kitą kartą. Taip šį kartą ir aš elgiausi, pasikausčiau kantrybe ir visas nelaimes nuleidau niekais – juk iš tiesų visiems visko pasitaiko 🙂 Tad neužilgo skanavome lengvai pagaminamą desertą ir nuotaikos visų buvo puikios 😉 Net tėtis pritarė, jog desertas vertas dėmesio. Jei vat šalia būtume turėję ledų, būtų iš viso buvę puiku. Bet ir vienas pudingas savaime buvo skanus!
