Avižinių dribsnių košė su bananais ir riešutais
- Details
- Leave a Comment
Šis rytas buvo apsiniaukęs, tad buvo puiki proga dar kartą išvirti pusryčiams avižinės košės. Bet paprastos mano vaikai ne itin mėgsta (nors aš linkusi traktuoti, kad dar tiesiog neišmokau skanios išvirti), tad pagalvojau apie saldesnį ir sveikesnį variantą. Bananas švelniai pasaldina, o riešutai suteikia traškumo. Originale siūlė graikinius riešutus naudoti, tačiau mums jie nelabai, todėl keičiau į labiau mėgstamus – lazdyno riešutus. Tik mažiausiasis valgytojas vis tiek užsiprašė kitą kartą kad jo košė būtų be riešutų. Na, noras lengvai įgyvendinamas, riešutus galima tiesiog pagal skonį užsibarstyti kiekvienam atskirai.
Avižinių dribsnių košė su bananais ir riešutais
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 3 porcijos
Kaloringumas: 274 kcal / 1 porcija
Ingredientai:
1 p.= 237 ml
- 1 p. vandens
- 1 p. pieno
- 1 bananas, sutrintas
- 1/2 a.š. vanilinio cukraus
- 1/2 a.š. cinamono
- žiupsnelis muskato riešuto
- žiupsnelis druskos
- 2 v.š. rudojo cukraus ar sirupo (naudojau agavos sirupą)
- 1 p. stambių avižinių dirbsnių
- 1/4 p. kapotų riešutų (naudojau lazdyno riešutus)
Instrukcijos:
- Į puodą supilti vandenį, pieną, sudėti visus prieskonius ir sutrintą šakute bananą. Užvirti.
- Kai skystis užvirs, suberti avižinius dirbsnius ir maišant virti ant vidutinės kaitros apie 8 minutes arba kol košė pasidarys norimo tirštumo.
- Į išvirtą košę įmaišyti kapotus riešutus, išdėlioti į indelius ir tiekti.
- Skanaus!
Šaltinis: Kitchen Simplicity
Slyvų ir avižinių dribsnių apkepas
Kadangi Ievutei paskutiniu metu dingo apetitas ir valgo tik pieniškas dešreles (ir tai ne visas) ir košes, tai taip norisi kažką naujo jai pasiūlyti. Atradau, kad Ieva puikiai valgo visokius apkepus. Tad dar vienas prie apkepų kolekcijos. Beje, šis receptas rastas prie vaikiškų receptų SuperMamos forume.
Moliūginė granola su šokolado gabaliukais
Dažniausiai sausus pusryčius arba dar kitaip vadinamas granolas mes darome vasarą, kai būna karšta ir pusryčiams apie košes nesinori net pagalvoti. Tačiau, kai praeitą savaitę bandžiau daryti granolos batonėlius ir jie man sutrupėjo, mano vaikai su didžiausiu malonumu suvalgė juos vietoj sausų pusryčių. Ir po to prašė padaryti dar. Jų mėgstamiausia granola pasirodys kiek vėliau, o šita yra mano numylėtinė. Kai ją kažkada seniai pagaminau, tik ją ir darausi dabar sau. Jei norėčiau, kad ją valgytų vaikai, dėčiau ne kartųjį šokoladą, o tuos su daugiau cukraus.
Burokėlių, anakardžių ir fetos sūrio salotos
Rudenėjant labai patraukė mane prie burokėlių. Kiekvieną savaitę verduosi juos ir po truputį sunaudoju. Tada vėl istorija kartojasi. Kai vakarienei norėjosi kažko lengvo ir įdomesnio padariau šias salotas. Beje, šis patiekalas knygoje vadinamas karpačiu, bet man tai daugiau salotos. Ne taip įmantru ir visiems suprantama :). Šeimos mergaitėms labai patiko, didysis berniukas suvalgė visai maloniai, tik sakė stiprumo norisi daugiau, na o mažasis berniukas kaip visada – pasimaivydamas, protarpiais pasiraukydamas irgi valgė. Tad šios salotos atmintyje užsifiksavo kaip mergaitiškos 🙂 Kažkada esu dariusi labai panašias su lazdyno riešutais, irgi buvo labai skanu. Tad kaip visada – nebijokite pagal šaldytuvo ir spintelių turinį pasikoreguoti pagal savo skonį.
Moliūginiai vafliai
Ištraukiau iš šaldiklio dar vieną indelį moliūgų tyrės (nežinau ar džiaugtis, ar ne, bet jis nebuvo paskutinis). Nesinorėjo kažko neyprasto ar naujo, tad kaip tik buvo proga išbandyti žurnale peržvelgtą vaflių receptą su moliūgais. Kepiau …
Sūrio tortas
Mūsų nauji metai buvo sutikti ramiai – namuose kartu su vaikais. Todėl ir ruošimosi nebuvo daug. Ir patiekalus rinkausi greitus bei nesudėtingus, kad galima būtų pabūti su šeima dar senais metais. Šis tortukas abiejuose šaltiniuose buvo labai girtas ir tikrai ne veltui – visiems patiko be išimčių. Tiesą pasakius, kitą dieną man jis buvo tik skanesnis. Dariau 26cm skersmens formoje. Ir siūlau tikrai nedaryti klaidos – kondensuoto pieno ir sūrio masę pašildyti (nors aš juos naudojau kambario temperatūros). Nes kai į masę įmaišiau šaltą plaktą grietinėlę bei supyliau želatiną – sušoko į gumuliukus. Tad teko raitotis rankoves ir visą dubenį dėti į karšto vandens vonelę ir maišyti, kol masė sušilo ir gumuliukai ištirpo. Tikiuosi šiais naujais metais visos bėdos bus tokios pat – viską bus galima greitai ir be nuostolių sutvarkyti 🙂
