Mocarelos ir pomidorų bandelės
- Details
- Leave a Comment
Kai išsirenki eksperimentui receptą, kuris tau atrodo keistai, nesitiki nieko daug. Gal dėl to, kai pavyksta pagaminti kažką skanaus, labai džiugina. Taip ir su šiomis bandelėmis. Tešla atrodė kiek keista, nes mocarelos sūris dedasi jau į tešlos vidų, dėl to tešla gaunasi kiek kitokios tekstūros. Recepto eiga knygoje irgi pasirodė keista… tai rašo įjungti orkaitę, ir sekančiam sakinyje sako, jog suformavę bandeles kildinti jas valandą. Bet juk orkaitė nekaista šiais laikais valandą… Tad elgiausi kaip ir su visomis mielinėmis bandelėmis. Aprašysiu kaip dariau ir kaip pavyko.
Bandelės patiko labiausiai vaikams. Abu lyg susitarę klausinėjo kada pakartosiu, tad šį savaitgalį tai ir padariau. Vyrui norėjosi mėsos, bet vis tiek suvalgė ne vieną bandelę 🙂 Likusias po antpuolio bandeles sudedu į šaldymo maišelį ir dedu į šaldiklį – tada kitą dieną atšildytos jos būna lyg ką tik iškeptos. Taip elgiuosi dabar su visais mieliniais kepiniais.
Mocarelos ir pomidorų bandelės
Užtruksime:
Iškepsime: 12 bandelių
Ingredientai:
- Tešlai:
- 15 g šviežių ar 7 g sausų mielių
- 1 a.š. cukraus
- 100 g pieno, šiek tiek pašildyto
- 300 g kvietinių miltų (1/3 kiekio keičiau pilno grūdo miltais)
- 1 a.š. druskos
- 30 g sviesto, išlydyto
- 125 g mocarelos sūrio, supjaustyto nedideliais gabaliukais
- Įdarui:
- 100 g pomidorų padažo (naudoju itališko stiliaus su daržovėmis)
- 100 g parmezano sūrio, tarkuoto (naudoju sūrių mišinį picai)
- 1 a.š. džiovintų raudonėlių (nenaudoju, nes padažas su žolelėmis jau)
Instrukcijos:
- Į virtuvinį kombainą, kuris turi tešlos minkymo funkciją, dedame visus ingredientus tešlai ir minkome apie 10 minučių. Tešla pradžioje atrodys keista, lyg sausa, tačiau laikui bėgant turi sulipti į vieną kamuolį. Jei taip neįvyksta, įdėkite šaukštą miltų ar šaukštą vandens (man to neprireikė).
- Tešla patepam aliejumi ir dedame į indą kilti. Uždengiame virtuviniu rankšluostuku ir paliekame daugmaž 1 valandai.
- Kai tešla pakyla, išimame ją ant stalviršio ir lengvai perminkome.
- Iš tešlos iškočiojame stačiakampį. Jo storis tur būti apie 0,5cm.
- Ant tešlos paskirstome pomidorų padažą.
- Ant viršaus tolygiai paskirstome tarkuotą sūrį.
- Tešlą susukame į vyniotinį ir supjaustome į 12 vienodų ritinėlių.
- Bandelių ritinėlius dedame ant kepimo popieriumi išklotą kepimo skardą. Uždengiame virtuviniu rankštuostėliu ar maistine plėvele ir leidžiama vėl pakilti.
- Maždaug po pusvalandžio įjungiame orkaitę kaisti iki 200°C.
- Pakilusias bandeles patepame plaktu kiaušiniu. Šio žingsnio nėra būtina daryti. Ir taip, ir kitaip skaniai gaunasi.
- Bandeles dedame kepti į įkaitintą orkaitę apie 15min.
- Iškepusias bandeles visų pirma atvėsiname. Ir tik tada skanaujame.
- Skanaus!
Šaltinis: Papločiai ir paplotėliai (serija „Paragauk. Tiesiog puikūs receptai”) 26psl.
Bandelės prie arbatos
Skanios nesaldžios bandelės, itin greitai pasidaro. Aš bent jau neskubėdama su kepimu užtrukau nepilną valandą.
„Risi e bisi”
Tai klasikinis Venecijos ryžių patiekalas, dažniausiai tiekiamas su didesniu skysčio kiekiu nei rizotas. Ir kas svarbiausia – tikrai paprastas, greitai padaromas. Išbandyta jau kelis kartus, ir visada šeimyna lieka patenkinta 🙂
Ratatouilletarte arba pyragėliai su daržovėmis
Pyragėliai labai skanūs ir šilti, ir šalti. Galvojau trūks mėsos, tačiau taip nebuvo. Galvojau neštis į darbą pietums, tačiau nespėjau… Suvalgėm pusryčiams…
Brokoliai su kietu sūriu
Kai susimąstau, ką čia tokio sveiko ir lengvo norėčiau pasidaryti vakarienei, su malonumu prisimenu šiuos brokolius. Pasidaro labai greitai, o ir skanu. Vyras net pripažino, jog skonis tikrai geras, tik kad va tas brokolių ir kieto sūrio kvapas gali pradžioje išgąsdinti. Tačiau sveikai vakarienei vis tiek greitu laiku vėl juos pasidarysiu. Prisijungsit?
Šokoladinis pyragas su obuoliais
Šis pyragas laukė savo eilės nuo pernai metų. Kažkaip tais metais per obuolių sezoną nesuspėjau iškepti, o paskui nepirksi gi obuolių, kai namai ir taip pilni visokio gėrio 🙂 Todėl šiais metais jis buvo pirmasis ir kol kas vienintelis pyragas su obuoliais. Tiesą pasakius, realybėje jis gavosi daug gražesnis nei knygos nuotraukoje. Na savo nuotraukų nepulsiu vertinti 🙂 Žinau, kad tobulybei ribų nėra. Tačiau tiksliai žinau, jog laukti pyrago tikrai buvo verta – jis labai sultingas ir drėgnas. Tiesiog tirpo burnoje! Vaikai suvalgę pusę (žinoma aš kepiau pusę porcijos), o galvojau seneliams pusę nunešiu. Teko senelius pavaišinti vos po vieną gabaliuką…
