Tarybinis batonas
- Details
- 4 Comments
Šis batonas jau nežinau kiek rusiškų ir lietuviškų blogų ir forumų aplankė. Bet pagal nuorodas daugiau mažiau visi nurodė į hlebopechka.ru, tad tikriausiai tai pradinis šaltinis 🙂 Tačiau deja negaliu pasakyti, kad man labai sekėsi kepti tą batoną. Jau tikriausiai kepu jį gal kokį penktą kartą, bet puikiai pavyko tik pirmą kartą, toliau sekė keli nesėkmingi variantai. Tačiau jie visi buvo dėl mano pačios kaltės – tai perkildinau, tai miltai pasibaigė ir teko maišyti su ruginiais, tai dar kas sutrukdo. Na bet šis variantas buvo pagaliau tas sėkmingasis. Nors tiesą pasakius vis tiek man atrodo, kad tešla buvo kiek per minkšta. Bet vėlgi dėl mano papildomai įpilto vandens 🙂 Na nieko nekaltinu 🙂 Tik džiaugiuosi, kad pagaliau išėjo kažkas daugiau mažiau nufotografuotino. Skonis tikrai geras, tikras batonas, tačiau kitą kartą maišyčiau su pienu, o ne su vandeniu, nes tada duona būna tokia švelnesnės tekstūros.
Tarybinis batonas
Užtruksime:
Išeiga: 2 batonai
Kaloringumas: 1097 kcal / batonas
Ingredientai:
- 260 ml šilto vandens ar pieno
- 40 g sviesto
- 1 1/2 v.š. cukraus
- 1 1/2 a.š. druskos
- 500 g kvietinių miltų
- 1 3/4 a.š. sausų mielių
Instrukcijos:
- Visus produktus sudėti eilės tvarka į duonkepę ir nustatyti funkciją “Tešlos minkymas ir kildinimas”.
- Kai programa baigiasi, tešlą išimti ant miltais pabarstyto paviršiaus ir perminkius kelis kartus padalinti į dvi dalis ir suformuoti batonus.
- Juos sudėti į kepimo skardą ir pastatyti į šiltą vietą, kol tešla padvigubės – man užtruko apie 50min., nes kildinau orkaitėje įjungtoje ant žemiausios įmanomos temperatūros.
- Tada įpjauti batonus įstrižai ir patepti viršų pienu, paplaktu kiaušiniu ar grietinėle.
- Įjungti orkaitę ir nustatyti 180°C temperatūrą.
- Kepti 30-35 minutes, arba kol batonai gražiai paruduos.
- Skanauti su sviestu ar namine nutella 😉
Šaltinis: hlebopechka.ru
Leave a Comment
Reindžerio sausainiai
Pagalvojau, kad seniai jau kepiau sausainius. O dar mama kaip tik paminėjo, jog jai patiko kažkada kepti sausainiai su šokolado gabaliukais. Aš asmeniškai norėjau avižinių sausainių. Kaip tik po ranka pasitaikė šių sausainių receptas, tad nusprendžiau ilgai nedelsti 🙂 Kadangi vyras nenori valgyti saldumynu, vėl pasisekė bendradarbėms – beveik viskas iškeliavo į darbą.
Cukinijų apkepas
Tai pirmas receptas, kuriame cukinijos patiko (nemaišė) ir padrąsino bandyti su jomis pasigaminti ką nors daugiau.
Lietiniai su kumpio ir sūrio įdaru
Lengva vakarienė ir ganėtinai greita vakarienė. Kiek bandydavau daryti įdarą su kumpiu ir sūriu, vis kažko trūkdavo. Tad kai pabandžiau šį įdarą supratau – būtent tai ko ir ieškojau. Pasirodo slaptas ingredientas – majonezas.
Šokoladinis pyragas su obuoliais
Šis pyragas laukė savo eilės nuo pernai metų. Kažkaip tais metais per obuolių sezoną nesuspėjau iškepti, o paskui nepirksi gi obuolių, kai namai ir taip pilni visokio gėrio 🙂 Todėl šiais metais jis buvo pirmasis ir kol kas vienintelis pyragas su obuoliais. Tiesą pasakius, realybėje jis gavosi daug gražesnis nei knygos nuotraukoje. Na savo nuotraukų nepulsiu vertinti 🙂 Žinau, kad tobulybei ribų nėra. Tačiau tiksliai žinau, jog laukti pyrago tikrai buvo verta – jis labai sultingas ir drėgnas. Tiesiog tirpo burnoje! Vaikai suvalgę pusę (žinoma aš kepiau pusę porcijos), o galvojau seneliams pusę nunešiu. Teko senelius pavaišinti vos po vieną gabaliuką…
Moliūginiai forminiai sausainiai
Apie šiuos sausainius galvojau labai ilgai 🙂 Tikriausiai dar prieš sugrįžtant į darbą norėjau iškepti, bet… Laimei išsiėmiau iš šaldiklio moliūgų tyrę ir sunaudojau tik pusę, o likusi pusė liko kaip tik šiems sausainiams 🙂 Tešlą kočiojau labai plonai, nes man patinka ploni sausainiukai. Tad gavosi jų tikrai daug, nors ir gaminau tik iš pusės normos. Čia ir pateiksiu jums jau padalintą receptą. Beje, darbe suėjo kaip saulėgrąžos 🙂
Vajei sunku, ir batoną kepti ir nutelą naminę gaminti, o dar ir pieno reiks gauti. Na tarybiniu būdu. O šiaip tai puikiai atrodo, tik aš neturiu didelio noro batonus kepti, gal nejaučiu sentimentų tiems seniesiems. Bet va duoną tai norėčiau gerai mokėti kepti.
O kaip dėl tos duonkepės, ar verta investicija? Mes su vyru kalbam, svarstom, tik aš galvoju virtuvė ne gyuminė, visko nesusipirksi.
😀 Na nėra viskas taip jau sudėtinga 🙂 Sentimentų ir man nėra labai didelių, nes iš tiesų tai nelabai ką ir pamenu (bent jau kalbant apie maistą), nes iš tų laikų atsimenu tik kramtomas Paršiukas Čiukas :).
Duonkepė man asmeniškai vienas iš tų virtuvinių prietaisų, kuris pilnai atsipirko. Pradžioje kepdavau duoną joje, paskui po 1,5 metų nuolatinio duonos kepimo, atsibodo. Tad nuo to laiko nuolatos minkau ir kildinu tešlą joje, bet kepu orkaitėje. Kadangi mano virtuvėje žiemą ypatingai šalta, tai be jos ilgai kankinčiausi, o ir priežiūros daug mažiau tešlai. Taip kad kai ją nusipirkau tai 2 metus iš parduotuvės duonos visai nebepirkau (o apie save nepasakyčiau, kad esu duonos kepimo profė :)), ir dabar parduotuvinę duoną nusiperku ir pykdama ant savęs valgau… skonis tikrai nesulyginamas ir dar neradau pirktinės duonos kuri po naminės man tiktų.
Aš irgi turiu duonkepę ir labai esu ja patenkinta. Aišku duonos nekepu taip dažnai, kaip tada, kai ją nusipirkau, bet visokias tešlas maišau-minkau ir jei reikia kildinu tik su duonkepe 😉
Neseniai nusipirkau duonkepę, tai kai mažas vaikas negaliu atsidžiaugt. 🙂