Bulvių duona
- Details
- 6 Comments
Pagaliau po ilgos pertraukos radau duoną, kurią valgydamas aikčioja mano vyras 🙂 Taaaip… ilgai buvom stigę ant duonos be plutelės, tačiau turiu vilčių (ir gan didelių), kad ši duona bus dabar gaminama dažnai, gal net padarysim pertrauką nuo iki šiol keptos duonos. O kalbant apie skonį, jis truputį primena švilpikus 🙂
Bulvių duona
Užtruksime:
Išeiga: 2 nedideli kepaliukai arba 1 kg kepalas
Kaloringumas: 2266 kcal / viso
Ingredientai:
- 500 g aukščiausios rūšies miltų
- 1 a.š. druskos
- 15 g sviesto
- 7 g greitai veikiančių džiovintų mielių
- 250 g virtų bulvių, šaltų ir sugrūstų
- apie 250 g vandens ar pieno, šilto
- saulėgražų aliejaus, patepti
Instrukcijos:
- Supilti miltus ir druską į didelį dubenį, įtrinti į juos sviestą, įmaišyti mieles.
- Įmaišyti bulves, trinant jas su miltais.
- Viduryje padaryti duobutę ir įpilti į ją tiek vandens, kad galima būtų užmaišyti minkštą, gana lipnią tešlą.
- Ant šiek tiek pabarstyto miltais paviršiaus minkyti tešlą, kol taps vienalytė ir tąsi.
- Suformuoti iš jos rutulį ir įdėti į truputį aliejumi pateptą didelį dubenį. Pridengti aliejumi patepta maistine plėvele ir laikyti šiltai 1 valandą arba kol tešla pakils dvigubai.
- Išimti tešlą ant truputį miltais pabarstyto paviršiaus ir kelis kartus kumštelėti. Minkyti, kol taps vienalytė ir tąsi.
- Aliejumi patepti kepimo skardeles.
- Padalyti tešlą pusiau, suformuoti tokio dydžio kepalėlius, kad tilptų į skardeles, pakišant galus po apačia.
- Įdėjus juos į kepimo skardeles pridengti aliejumi patepta maistine plėvele ir laikyti apie 30 minučių arba kol tešla pasieks skardelių kraštus.
- Kepti iki 230°C įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių, sumažinus temperatūrą iki 200°C kepti dar 20-25 minutes arba kol duona parus.
- Pastuksenti į kepaliukų pagrindus. Jei duona iškepusi, pasigirs duslus garsas.
- Skanaus!
Pastabos: duoną minkiau ir kildinau duonkepėje. Išėmusi tešlą truputį paminkiau, suformavau kepalą ir dėjau atgal į duonkepės indą be maišiklių. Palikau pakilti pusvalandžiui, tada kepiau 40-50 minučių.
Šaltinis: Mary Berry. Klasikinė virtuvė (Alma littera, 2005)
Leave a Comment
Pyragėliai su fermentiniu sūriu
Labai skanūs pyragaičiai. Jei namuose turiu virtos dešros, visada ir ją sudedu. Tada belieka pasiimti pomidorų padažo ir gaunasi ale picos 🙂 Čia dedu jau dvigubą porciją, nes vienos per mažai, o nuo trigubos persivalgom 🙂
Tarybinis batonas
Šis batonas jau nežinau kiek rusiškų ir lietuviškų blogų ir forumų aplankė. Bet pagal nuorodas daugiau mažiau visi nurodė į hlebopechka.ru, tad tikriausiai tai pradinis šaltinis 🙂 Tačiau deja negaliu pasakyti, kad man labai sekėsi kepti tą batoną. Jau tikriausiai kepu jį gal kokį penktą kartą, bet puikiai pavyko tik pirmą kartą, toliau sekė keli nesėkmingi variantai. Tačiau jie visi buvo dėl mano pačios kaltės – tai perkildinau, tai miltai pasibaigė ir teko maišyti su ruginiais, tai dar kas sutrukdo. Na bet šis variantas buvo pagaliau tas sėkmingasis. Nors tiesą pasakius vis tiek man atrodo, kad tešla buvo kiek per minkšta. Bet vėlgi dėl mano papildomai įpilto vandens 🙂 Na nieko nekaltinu 🙂 Tik džiaugiuosi, kad pagaliau išėjo kažkas daugiau mažiau nufotografuotino. Skonis tikrai geras, tikras batonas, tačiau kitą kartą maišyčiau su pienu, o ne su vandeniu, nes tada duona būna tokia švelnesnės tekstūros.
Universalūs lietiniai
Šiuos lietinius galima įdaryti visokiais įdarais, nes jie yra labai elastingi. Tokie atrodo net truputį guminiai 🙂 bet labai patogu užtat įsukti įdarus, nebaisu truputį timptelti, truputį paspausti.
Kalėdiniai meduoliai
Nors Kalėdos jau praėjo, tačiau kitiems metams noriu išsisaugoti šį receptą. Išskirtinis jis tuo, jog į sudėtį įeina grietinė ir visai nedaug sviesto. Kadangi sausainiai buvo skirti vaikams pagraužti prieš miegą, tai papuošimų jokių nedariau. O iš kitos pusės, kam to reikia? Jei sausainiai ir patys labai skanūs 🙂
Varškinės spurgos
Jau kelios dienos kaip mintys sukasi apie spurgas 🙂 O dar ir šaldytuve užsiliko kreminės varškės, kuri prašėsi greitai suvartojama. Tad atsidariau Google’ės paiešką ir išsirinkau Sonatinos siūlomas varškines spurgas. Kad ir kaip nejauku tai pripažinti, bet tikriausiai tampu Sonatinos fane, nes jau kelintą kartą puolu naudotis jos siūlomais skaniais receptais 🙂
o vien tik duonkepei negalima viso darbo patiketi?:) Kodel reikia isimti ir paminkyti, formuoti kepaliuka? Blogai issimaiso?
Aš išėmiau tešlą todėl, kad norėjau duoną kepti be maišiklių 🙂 O kai išėmiau, tai reikėjo įduoti tešlai formą 🙂 Jei būčiau tik sumetusi, tai negraži duonos forma būtų.
Bet jei nenori žaisti su maišiklių išėmimu, tai pilnai galima duonai užstatyti kokią programą ir išminkius iš karto iškepti 🙂
Laba diena.Susigundziau isbandyti,bet…ypatingai bukai prasom paaiskint minti:tilpų į skardeles, pakišant galus po apačia
Kokius galus?Kieno?I kokia apacia?
Hmmm visų pirma rašybos klaidą pataisiau 🙂
Dabar galvoju kaip čia paaiškinti, kad būtų aiškiau. Aš visada duoną iškočioju maždaug iki 1cm storio su kočėlu į stačiakampį, kurio vienas šonas yra kepimo indo ilgio. Iškočiotą stačiakampį susuku į ritinėlį. Jei sukant tešla pasispaudė ir „pailgėjo” ir nebetelpa į skardelę, kraštus truputį palenkti į apačią, kad duonos viršaus išvaizda nenukentėtų.
Ar bent truputį aiškiau? 🙂
Pukš į žondą!:)Aiškiau
[…] (Šaltinis: čia) […]