Sausainiai su varškės sūriu
- Details
- 7 Comments
Vieną kartą seneliai nupirko anūkams turguje naminio varškės sūrio. Tačiau sūris pasirodė neesąs toks skanus, kaip kad visi tikėjosi. Ilgai ir liūdnai gulėjo sūris šaldytuvo kamputyje susitraukęs, kol išaušo laiminga diena ir sūris buvo sunaudotas nesaldiems sausainiams, kurių skonis buvo unikalus – tarp sausainių ir keptų varškėčių. Visi liko patenkinti – vaikai, kad gavo skanių užkandžių, sūris – kad vis dėlto buvo skaniai suvalgytas, tėveliai – kad pinigai nebuvo išmesti veltui.
Sausainiai su varškės sūriu
Užtruksime:
Išeiga: 30 sausainių
Kaloringumas: 89 kcal / sausainis
Ingredientai:
- 250 g miltų
- 300 g lieso varškės sūrio, sutrinto
- 200 g sviesto
- 1 kiaušinis
- žiupsnelis druskos
- žiupsnelis saldžių paprikų
- sezamo, apibarstyti sausainiams
Instrukcijos:
- Miltus, sūrį ir sviestą su prieskoniais sutriname į trupinius (geriausia tai daryti smulkintuvu).
- Tada įmaišome kiaušinio trynį ir suminkome vientisą tešlą.
- Įvyniojame ją į foliją ar maistinę plėvelę ir valandą laikome šaldytuve.
- Ant miltais pabarstyto stalviršio iškočiojame tešlą iki 5 mm storio. Išpjaustome formelėmis sausainius ar tiesiog supjaustome stačiakampiais.
- Kiekvieną sausainį patepame baltymu ir pabarstome sezamo sėklomis.
- Sudedame į kepimo popieriumi išklotą skardą ir kepame iš anksto iki 180°C įkaitintoje orkaitėje, kol švelniai paruduoja.
- Skanaus!
Šaltinis: Žurnalo Pagrandukas priedas. Arbata (likęs nuo senų senų laikų…)
Leave a Comment
Vaisinis varškės desertas Švelnumas
Gaivus ir visai nesudėtingas receptas su paskutinėmis braškėmis. Tiesą pasakius, kadangi dariau iš karto dvigubą porciją tai net ir braškių neužteko, tad panaudojau braškių pusseserių – žemuogių. Tikrai jį išbandysiu ir su kitomis uogomis ar vaisiais. Beje, šis receptas paimtas iš vaikiškų receptų archyvo, tad jei parinkus švelnesnius minkštus vaisius, puikiai galima būtų pamaloninti mažylių pilvukus. Tik būtina atšaldyti prieš tiekiant, nes kremas tada sutvirtėja.
Gal ir ne tikri, bet tikrai skanūs kibinai
Prisipažinsiu iš karto – tikrų kibinų gyvenime nesu valgiusi ? Bet jau spėjau pavaišinti ir tuos, kurie yra dideli kibinų mylėtojai ir jie pripažino, jog kibinai pavyko tikrai labai geri (tam pritarė ir kibinai, nerealiu temptu bėgantys iš lėkštės ? )
Sausainiai Obuoliniai Džekučiai
Va čia tai sausainukai ?. Su dukryte pusę tikriausiai suvalgėm vienu prisėdimu ? Truputį gal per saldūs, bet užburia kaip saulėgrąžų gliaudymas – negali sustoti. Šių sausainių autorius Betty Crocker, tačiau aš paėmiau jį ne iš autorės knygų, o iš kuking.net forumo.
Ryžių apkepas su varške
Paskutiniu metu mano šeimyna atsisako bet kokių apkepų, bet kadangi tai buvo vienintelis sudominęs receptas, tinkantis Ryžių savaitei, pasakiau kad darysiu ir taškas 🙂 Ir tik kai pamačiau kaip skaniai šeimyna doroja apkepą pagalvojau, jog čia vieni mėgstamiausių jų ingredientų – ryžiai ir varškė, tad kas gali nepatikti? Ir kas dar svarbu – dedasi labai mažai cukraus, tad apkepas gaunasi tik vos salstelėjęs. To dėka gavau pagyrų iš vyro – sakė vienas skaniausių apkepų su varške 🙂 Tad taip atrodė paskutinis apkepo gabaliukas :D, kuris po kelių paskubom padarytų kadrų buvo vyro skaniai sudorotas.
Duona be plutelės (kepta duonkepėje)
Tai duona favoritė mūsų šeimoje. Kai ją iškepiau, nuo tos dienos kol kas kitos ir nekepiau, vis tą pačia kepu. Gal dėl to, kad labiausiai priminė pirktinę – plutelė nelabai trupa. Net knygoje prie recepto …
Atrodo puikiai 🙂 man čia dar kmynų ir česnakų ir užkandis prie alaus
Gera mintis 🙂 Tik aš taikiau į vaikišką auditoriją, o ta mažoji auditorija nemėgsta česnakų 🙂 Alų tai mėgsta, tik niekas neduoda 😀
Dažnai tenka nusivilti, nusipirkus varškės sūrį turgelyje, galvojant, kad šis bus toks skanus, kaip pas močiutę. Skonis kartais visai neprimena, to tikrojo kaimiško sūrio.
Mėgstu ir keptus varškėčius, ir sausainius, tai jaučiu, kad man turėtų patikti :))
Vat vat… dėl to labai retai perkam jį, bet kartai susigundom, ypatingai kai pirmą kartą nusiperki labai skanų varškės sūri, o kitą kartą iš to paties žmogaus perkant gauni kažkokio keisto skonio ir konsistencijos sūrį. Ech… niekas neprilygs kaimiškam močiutės sūriui pagaminto su meile ir šiluma…
Būna, pasitaiko. Tada per mėsmalę pora kartų smulkiausiu sieteliu tokį sūrį. Ir kepam varškės pyragą arba varškėčius arba sausainius arba pyragėlius arba apkepą arba beleką. Žodžiu, tokie sūriai visai įkalbami būti varške ten, kur reikia termiškai apdoroti. 🙂
Reikės išbandyti kitą kartą tokį sūrį paversti į varškę 🙂 Kažkaip neateidavo į galvą tokia mintis.