Generolo Tso vištiena
- Details
- Leave a Comment
Garsus pavadinimas pateikalui teikia šiokio tokio žavesio. Ir nepajunti, kaip pagalvoji, jog reikia pabandyti. O po kurio laiko supranti, kad tai vienas iš šeimos favoritų, kurie turi būti gaminami ganėtinai retai, nes apsivalgymas garantuotas. Be to, kaip ir dauguma Azijos virtuvių patiekalų, pagaminamas ganėtinai greitai. Tad jei skanu ir greita – tai juk super!
Dėl patiekalo istorijos yra daug variantų sugalvota. Tačiau wikipedia sako, jog patiekalas pavadintas generolo Tso Tsung-tang garbei. Todėl šis patiekalas dar vadinamas ir generolo Tong, generolo Tang, generolo vištiena ir kt. pavadinimais. Tikroji šio patiekalo kilmė yra Amerika, kurioje kinų šefai sukūrė vištienos patiekalą priimtiną amerikiečių skoniui ir jis buvo itin populiarus, tad pradėtas gaminti ir Kinijoje, o su laiku ir visame pasaulyje.
Generolo Tso vištiena
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 4 porcijos
Kaloringumas: 461 kcal / 1 porcija
Ingredientai:
- 600 g vištienos krūtinėlės
- 1 kiaušinis
- 4 v.š. labai šalto vandens
- 150 g + 1 v.š. kukurūzų krakmolo (iš bėdos tinka ir bulvių)
- 4 skiltelės česnako
- nedidelis gabalėlis imbiero šaknies
- 200-300 ml vandens
- 4 v.š. sojos padažo
- 4 v.š. cukraus
- 1 v.š. balto vyno acto
- aliejaus kepimui
- 1 aitrus pipiras (kai neturiu, pakeičiu žiupsneliu aitriosios paprikos miltelių)
- svogūnų laiškai, papuošimui
Instrukcijos:
- Vištieną supjaustome nedideliais gabalėliais ir sumetame į tešlą, paruoštą iš 150 g krakmolo, kiaušinio ir ledinio vandens. Gerai išmaišome, kad vištieną tešla padengtų iš visų pusių.
- Susmulkiname česnaką ir imbierą. Aitrųjį pipirą supjaustome įstrižomis riekutėmis. Svogūnų laiškus supjaustome juostelėmis.
- Iš karto pasiruošiame padažą – į vandenį supilame sojos padažą, actą ir cukrų. Maišome, kol cukrus ištirpsta.
- Keptuvę gerai įkaitiname ir įpilame aliejaus. Tuomet į įkaitusį aliejų dalimis dedame vištieną ir apkepame gerai iš visų pusių, tačiau stengiames neperkepti. Vištienos gabaliukai turi būti su traškia plutele, tačiau sultingu vidumi. Iškepusius gabaliukus sudedame ant kepimo popieriaus.
- Baigus kepti vištieną, į keptuvę sudedame česnaką ir imbierą. Maždaug po minutės supilame padažą ir kaitiname, kol jis užverda. Tuomet puodelyje išmaišome 1 šaukštą krakmolo su šlakeliu vandens ir supilame į padažą keptuvėje. Lengvai pakaitiname, kol padažas sutirštėja.
- Į padažą sudedame vištienos gabaliukus ir kelias minutes pakaitiname.
- Prieš patiekiant, suberiame aitraus pipiro gabaliukus ir svogūnų laiškus. Valgome su ryžiais. Skanaus!
Šaltinis: Deja, jau uždarytas lietuviškas blogas Kai netingiu
Kaprio salos padažas su vištiena
Man tai ganėtinai neįprastas patiekalas, nes kažkaip neįsivaizduočiau, kad patiekalas su žirneliais ir kukurūzais gali būti aštrus. Bet bendras skonis buvo visai neblogas. Dariau pilną porciją, tai troškinį valgėm kelias dienas ir nenusibodo. Tik vieną dieną man aštrus buvo, kitą jau normalus, o vyrui kaip tik atvirkščiai. Va ir suprask kaip žaidžia tie skonio receptoriai ?
Moliūgų sriuba su vištiena
Autorius: Aušra Data: 2018-10-09 Ruduo jau atėjo! Tai rodo ne tik atvėsęs oras, bet ir rudeninių daržovių gausa bei noras skanauti jaukų maistą. Mes retai valgom sriubą, tačiau noras išsivirti ją neapleido jau kurį laiką. …
Japoniška vištiena
Labai skani vištiena. Jau gaminau kelis kartus, tačiau nufotografuoti labai sunkiai sekėsi. Pirmą kartą stengiausi suvirti skystimą, kad gautųsi glazūra, tačiau vištiena labai suvirė ir tiesiog byrėjo nuo kaulų. Antrą kartą vištienos nesuviriau bet ir skystis nebuvo tirštas 🙂 Tikriausiai teisingiausia būtų, kai vištiena išverda, ją išimti ir kaitinti tik skystį 🙂 Bet skaniai šeimos vakarienei ir pirmas, ir antras variantas puikiai suėjo.
Iš anksto ruošiami mėsos kepsniukai
Puikus būdas sunaudoti nedidelį mėsos gabaliuką, kai reikia pamaitinti ganėtinai didelę šeimyną. O jei valgytojų yra nedaug, tai drąsiai užmarinuotą mėsą galima palikti šaldytuve net iki savaitės.
Keptos vištų kepenėlės su svogūnų ir pomidorų padažu
Nuo pat mažens girdime, kaip sveika valgyti kepenėles, tačiau nors tai ir žinai, nereiškia kad valgai. Taip ir mums su kepenėlėmis. Nuo vaikystės man nėra kažkokių mielų prisiminimų dėl jų. Tačiau vieną dieną užsimaniau pasidaryti kepenėlių paštetą, paskaičiau kad tai visai nesudėtinga ir susigundžiau. Patiko. Bet sunaudojau ne visas kepenėles, tad teko ieškoti kaip dar skaniai jas galima paruošti. Didžioji virtuvės knyga – bene pirma rimta mano kulinarinė knyga ir ji šį kartą pasiteisino 100%. Kiek pamenu – mano mama gamindavo kažką labai panašaus, todėl tai suteikė tik drąsos išbandyti pačiai. Supratau vieną – kepenėlės iškepa labai greitai ir svarbiausia jų neperkepti. Todėl jau kelis kartus valgėm jas su vyru, kad net ausys linko 🙂 O vaikams, matyt kaip ir visiems vaikams – jos nepatiko… Bet mano akyse jos turi didžiulį pliusą – su gamyba ir jų suvalgymu tikrai spėju į vienos valandos pietų pertrauką 🙂
