Vištienos krūtinėlė su naminiu pomidorų padažu
- Details
- Leave a Comment
Kartais, kai šaldytuve yra ne tiek ir daug produktų, save vis tiek galima palepinti skaniu maistu. Šiam receptui reikia nusipirkti tik konservuotų pomidorų ir vištienos krūtinėlių, o visa kita – beveik visi ir taip turim namuose. Tiesa, kad iš nesudėtingų produktų gautusi šis tas skanaus, reikia pradžioje pastovėti ilgiau prie padažo. Neslėpsiu, jo paruošimas atima laiko, tačiau man jis daug skanesnis nei pirktinis pomidorų padažas. Žinoma, vaikai tam nepritarė 🙂 Na dėl skonių nesiginčysim.
Vištienos krūtinėlė su naminiu pomidorų padažu
Užtruksime:
Porcijų kiekis: 4 porcijos
Kaloringumas: 376 kcal / 1 porcija
Ingredientai:
- 4 vištienos krūtinėlės
- druskos
- juodųjų pipirų
- 1 v.š. kvietinių miltų
- 2 v.š. alyvuogių aliejaus
- 1 svogūnas, pjaustytas labai smulkiai
- 2 skiltelės česnako, traiškytos
- 400 g konservuotų pomidorų be odelių, smulkintų
Instrukcijos:
- Vištienos krūtinėles nuplauti, nusausinti. Dėti ant didelio lapo kepimo popieriaus ar maistinės plėvelės, apgaubti ir pamušti mėsos muštuku arba kočėlu, kad gautųsi vienodo storio gabaliukai. Pasūdyti, papipirinti, apibarstyti miltais ir palikti.
- Ant nedidelės kaitros įkaitinti šaukštą aliejaus. Suberti svogūną ir kepti apie 5 minutes, kol suminkštės. Sudėti česnaką ir maždaug 10 sekundžių kepti pamaišant.
- Įmaišyti pomidorus, kartu su jų sultimis ir užvirinti. Lėtai troškinti apie 20 minučių, kol padažas pasidarys ganėtinai tirštas. Kartkartėmis pamaišyti ir patraiškyti pomidorus. Gerai pasūdyti ir pagardinti juodaisiais pipirais.
- Nustatyti vidutinę kaitrą ir kitoje keptuvėje įkaitinti likusį aliejų. Sudėti mėsą ir kiekvieną pusę kepti po 5-8 minutes, kol iškeps ir pagels. Kadangi mėsa kepant labai taškosi, mes uždengiame ją dangčiu nuo paprasto puodo ir dar paspaudžiame juo mėsą, kad krūtinėlių paviršius vienodai apskrustų. Iškepusią vištieną išimti iš keptuvės ir iškarto patiekti su pomidorų padažu. Skanaus!
Šaltinis: Virtuvės ekspresas (Alma littera, 2010)
Nelipnios blauzdelės
Šios blauzdelės ganėtinai švelnaus skonio, bet mano vaikams labai patiko. Vyrui norėjosi intensyvesnio skonio, tad kiekvieną kąsniuką pamirkė dar marinate, likusiame po kepimo. Smagiausia dalis, kad jas gaminant man daug padėjo dukra 🙂 Žinoma kepimo dalį kaip visada ji paliko man.
Vištienos ir ryžių troškinys su voveraitėmis
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog čia turi gautis eilinis plovas su vištiena. Tačiau citrina ir aitriųjų paprikų padažas šiam patiekalui suteikia išskirtinį skonį. Gaminau porą kartų: pirmą – be grybų, nes valgyti turėjo ir vyras, antrą – su grybais, nes namuose buvau viena 🙂 Abiejais atvejais man patiko. Vaikams net nesiūliau, jie pas mus dar nevalgo aštrių patiekalų. Gal ir gerai 🙂 spės dar 🙂
Japoniška vištiena
Labai skani vištiena. Jau gaminau kelis kartus, tačiau nufotografuoti labai sunkiai sekėsi. Pirmą kartą stengiausi suvirti skystimą, kad gautųsi glazūra, tačiau vištiena labai suvirė ir tiesiog byrėjo nuo kaulų. Antrą kartą vištienos nesuviriau bet ir skystis nebuvo tirštas 🙂 Tikriausiai teisingiausia būtų, kai vištiena išverda, ją išimti ir kaitinti tik skystį 🙂 Bet skaniai šeimos vakarienei ir pirmas, ir antras variantas puikiai suėjo.
Vyšninių pomidorų tarta
Kažkada vienam iš prekybos centrų per akciją nusipirkau nedidelį indelį vyšninių pomidorų. Ir kaip dažniausiai būna – nebežinai, kur jį ketinai panaudoti. Tad kai jau pradėjo spausti pomidorų galiojimo laikas, pasinaudojau šiuo ganėtinai paprastu receptu. Nustebau, kad vyrui patiko – jis pas mane nelabai mėgsta bazilikus ir raudonėlį.
Keptos vištų kepenėlės su svogūnų ir pomidorų padažu
Nuo pat mažens girdime, kaip sveika valgyti kepenėles, tačiau nors tai ir žinai, nereiškia kad valgai. Taip ir mums su kepenėlėmis. Nuo vaikystės man nėra kažkokių mielų prisiminimų dėl jų. Tačiau vieną dieną užsimaniau pasidaryti kepenėlių paštetą, paskaičiau kad tai visai nesudėtinga ir susigundžiau. Patiko. Bet sunaudojau ne visas kepenėles, tad teko ieškoti kaip dar skaniai jas galima paruošti. Didžioji virtuvės knyga – bene pirma rimta mano kulinarinė knyga ir ji šį kartą pasiteisino 100%. Kiek pamenu – mano mama gamindavo kažką labai panašaus, todėl tai suteikė tik drąsos išbandyti pačiai. Supratau vieną – kepenėlės iškepa labai greitai ir svarbiausia jų neperkepti. Todėl jau kelis kartus valgėm jas su vyru, kad net ausys linko 🙂 O vaikams, matyt kaip ir visiems vaikams – jos nepatiko… Bet mano akyse jos turi didžiulį pliusą – su gamyba ir jų suvalgymu tikrai spėju į vienos valandos pietų pertrauką 🙂
